Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas gruodžio 18 d. Europos Parlamento Vystymosi komitete (DEVE) pristatė per Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai pasiektus susitarimus dėl išorės paramos finansavimo bei Europos Sąjungos humanitarinio savanorių korpuso įsteigimo.

Viceministras taip pat aptarė Lietuvos ir kitų ES valstybių narių pereinamojo laikotarpio patirties naudojimą siekiant vystomojo bendradarbiavimo tikslų po 2015 m. ir, pavaduodamas ES vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton, pristatė Vystomojo bendradarbiavimo tarybos, vykusios gruodžio 12 d., rezultatus.

R. Kriščiūnas pabrėžė, kad Taryboje ministrai patvirtino Lietuvos pirmininkavimo metu parengtus sprendimus, diskutavo apie būsimuosius vystomojo bendradarbiavimo tikslus po 2015 m., skirtingų ES politikos sričių ir sprendimų įtaką pasauliniam vystymuisi bei ES „Pokyčių darbotvarkės“ įgyvendinimą, taip pat aptarė situaciją Sirijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje bei tolesnę paramą Rytų partnerystės šalims.

Viceministras nurodė, kad siekiant stabilumo ir reaguojant į pokyčius ES kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje, reikėtų geriau panaudoti Lietuvos ir daugelio kitų ES valstybių narių neįtikėtinai turtingą perėjimo prie demokratijos ir rinkos ekonomikos patirtį. R. Kriščiūnas teigė, kad ES jau turi sukūrusi nemažai gerų įrankių šios patirties sklaidai ir ypač teigiamai vertino Lietuvos ekspertų pasiekimus dalyvaujant ES Dvynių programoje bei vykdant dvišalius projektus, kuriais šalių partnerių institucijoms teikiama techninė pagalba.

Kalbėdamas apie naujus vystymosi tikslus po 2015 m., kurie pakeis 2000 m. patvirtintus Tūkstantmečio vystymosi tikslus, viceministras pabrėžė poreikį plėsti esamų ES programų, kuriomis perteikiama ES patirtis ir žinios, geografinį taikymą.

„Šiuo metu daugelis patirties perdavimo programų yra naudojamos tik ES kaimynystės šalyse, taip apribojant valstybių, kurios galėtų jomis pasinaudoti, skaičių. Tačiau besivystančios šalys keičiasi, tarptautinės finansinės paramos teikimas dažnai nebėra svarbiausias bendradarbiavimo metodas, joms vis įdomiau yra veiksmingų institucijų sukūrimas ir gero valdymo užtikrinimas. Todėl turėtume veiksmingiau dalintis ES turima reformų įgyvendinimo patirtimi, siekti, kad ji būtų prieinama visoms to pageidaujančioms šalims partnerėms“, – sakė R. Kriščiūnas.

Europos Parlamento Vystymosi komiteto nariai sveikino Lietuvos pirmininkavimo pasiekimus, ypač pasiektus susitarimus dėl išorės paramos finansavimo 2014–2020 m. daugiamečiame ES biudžete, skiriant beveik 20 mlrd. eurų, bei Europos Sąjungos humanitarinio savanorių korpuso įsteigimo.