Naujienos

Gruodžio 5 d. Prezidentūroje įvykusiame pasitarime "Lietuva ir diskusija apie ES ateitį" LR Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sakė, kad "Europos Sąjungos konstrukcija - tęstinis politinis procesas; ne vakar pradėtas ir nepasibaigsiantis nei rytoj, nei poryt. Šio etapo rėmai yra 2004 m. ES Tarpvyriausybinė konferencija ir jos paruošimui skirtas naujas - vadinamojo Konvento (Susirinkimo) - būdas. Sprendimus dėl konstitucinės ES raidos darys Vyriausybių konferencija, tačiau Konvento paruošti variantai ir patys debatai didžiai įtakos būsimus rezultatus". Ministro nuomone, "diskusija apie ES ateitį glaudžiai siejasi su diskusija apie ES plėtrą; mūsų pradinis teiginys paprastas - be sėkmingos plėtros nėra ir negali būti kalbos apie Europos Sąjungos ateities sėkmę". Ministras A.Valionis pateikė svarbiausius principus, kurių Lietuva galėtų ir turėtų laikytis diskusijose apie ES ateitį. Europos Sąjungos pasiekimai yra įspūdingi, t.y. faktiškai nekyla abejonių dėl to, kad 1950-60 m. Europos Bendrijų įkūrėjų kelti tikslai - žemyno tautų sutaikymas ir piliečių gerovė - yra realizuojami. Jie aktualūs ir šiandien: evoliucija, o ne revoliucija turėtų būti pagrindiniu principu. ES institucijos yra išvestinė iš tikslų. Tarybos, Parlamento ir Komisijos sąveikos esminė reforma vargu ar reikalinga. Kaip laipsniškai evoliucionuoja ES tikslai, taip laipsniškai turi evoliucionuoti ir jos institucijos. Lietuva suinteresuota toliau plėtoti - modernizuoti - "bendrijos" metodą ES, numatantį visoms šalims lygiavertes "žaidimo" taisykles. Stiprios ES institucijos, o ne tiesioginis dvišalis bendradarbiavimas užtikrina geresnę mažesnių šalių interesų apsaugą. Sustiprintas bendradarbiavimas turi būti integracijos, bet ne izoliavimo instrumentas. Po plėtros ES bus reikalingas didesnis biudžetas, todėl turėtų būti galvojama apie ES finansinių šaltinių laipsnišką reformavimą. Lietuvai kaip ir kitoms naujokėms svarbu, kaip solidarumo principo bus laikomasi išplėstoje ES. Sanglaudos ir struktūrinė politika įrodė savo sėkmę ES ir turėtų išlikti po ES plėtros. Pavyzdžiui, neturėtų būti dviejų skirtingų regioninių politikų - vienos senoms, o kitos naujoms ES narėms. Taigi Lietuva turi galimybę dalyvauti beprecedentiniame Europos žemyno gerovės kūrimo procese. Mūsų pareiga - ja pasinaudoti. Kalbėdami apie Europos ateitį kalbame apie Lietuvos ateitį. Apie Lietuvos sėkmę, kuriai alternatyvų nėra.