Naujienos

Šiandien į tradicinį „3+1“ susitikimą Kaune (Lietuvoje) atvyko Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai. Viena iš pagrindinių susitikimo metu aptartų temų buvo pasiruošimas trečiajam ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimui, kuris vyks Vilniuje 2013 m. lapkričio 28–29 d., ir Rytų partnerystės politikos plėtojimo perspektyvos.

Ministrai pabrėžė strateginę Rytų partnerystės svarbą ir dar kartą išreiškė pritarimą jos tikslams. Jie sutarė ir toliau plėtoti Rytų partnerystę kaip prioritetinę ES užsienio politikos sritį ir remti šalių partnerių tvarius reformų procesus, siekiant paspartinti šių šalių politinį ir ekonominį suartėjimą su Europos Sąjunga.

Ministrai išskyrė trečiąjį ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimą Vilniuje 2013 m. lapkričio 28–29 d. kaip labai svarbų įvykį, siekiant įgyvendinti Rytų partnerystės tikslus ir nustatant tolesnio Rytų partnerystės veiklos plėtojimo principus ateityje.

Ministrai pasveikino esminę pažangą derantis su Rytų partnerystės šalimis dėl asociacijos susitarimų, įskaitant jų Glaudaus bendradarbiavimo plataus masto laisvos prekybos erdvės (DCFTA) dalis. Jie pabrėžė Ukrainos svarbą viso regiono ateičiai ir patvirtino pasiryžimą pasirašyti ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą, įskaitant DCFTA dalį, Vilniaus viršūnių susitikime. Kelią susitarimo pasirašymui atvertų Ukrainos vadovų pademonstruoti ryžtingi veiksmai ir akivaizdi pažanga trijose pagrindinėse srityse, nurodytose ES Tarybos 2012 m. gruodžio mėnesio išvadose. Ministrai pripažino Ukrainos iki šiol padarytą pažangą ir paragino šalį žengti tolesnius žingsnius.

Ministrai pasveikino techninę derybų su Moldova dėl Glaudaus bendradarbiavimo plataus masto laisvos prekybos erdvės pabaigą, kuri savo ruožtu leidžia iš esmės pabaigti derybas dėl Asociacijos susitarimo su šia šalimi. Jie taip pat išreiškė viltį, kad derybos su Gruzija ir Armėnija bus baigtos laiku ir Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje bus parafuoti visi trys susitarimai. Tolesnis tikslas būtų artimiausiu metu pasirašyti šiuos susitarimus ir pradėti juos įgyvendinti, kad žmonės ir verslas abiejose pusėse galėtų pradėti naudotis šių susitarimų teikiamais privalumais.

Taip pat ministrai pabrėžė besitęsiančių derybų dėl asociacijos susitarimo su Azerbaidžanu svarbą.

Ministrai sutarė dėl būtinybės išlaikyti Baltarusijos įsitraukimą Rytų partnerystės daugiašalėje dimensijoje. Jie pakartojo, kad visi politiniai kaliniai turi būti išlaisvinti ir reabilituoti, norint, kad ES peržiūrėtų savo politiką Baltarusijos atžvilgiu teigiama linkme.

Ministrai pakartojo pripažįstantys ES Rytų partnerių europinius siekius ir  europinį pasirinkimą. Jie taip pat sveikino Rytų partnerių įsipareigojimą kurti tikrą ir tvarią demokratiją bei veikiančias rinkos ekonomikas. Rytų partnerystė buvo sukurta būtent tam, kad paremtų tuos, kurie įsipareigoja laikytis bendrų demokratijos ir teisinės valstybės vertybių, gerbti žmogaus teises ir kurie, remdamiesi tomis vertybėmis, siekia kuo glaudesnių santykių su ES. Šiuo atžvilgiu asociacijų susitarimų, įskaitant DCFTA dalis, su ES užbaigimas yra laikomas reikšmingu žingsniu. Sėkmingai ir užtikrintai įgyvendinusios šiuos susitarimus, šalys partnerės galės plačiau naudotis jų teikiamais privalumais ir galimybėmis. Ministrai pabrėžė, kad jų šalys yra pasirengusios remti Rytų partnerių pastangas vykdant šią svarbią užduotį. Ministrai sutarė, kad individualesnis požiūris į kiekvieną iš partnerių šalių, remiantis principu „daugiau paramos už daugiau pažangos“, padėtų dar geriau išnaudoti Partnerystės potencialą.

Ministrai dar kartą pabrėžė ES ir Rytų partnerių šalių gyventojų tarpusavio ryšių stiprinimo svarbą. Jie pažymėjo besitikintys tolesnės apčiuopiamos pažangos judumo srityje ir įgyvendinant atitinkamus vizų režimo liberalizavimo veiksmų planus bei vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo ir readmisijos susitarimus. Jie pakartojo ES įsipareigojimą bendram tikslui savu laiku pasiekti bevizį kelionių režimą, įgyvendinus sąlygas dėl gerai valdomo ir saugaus judumo (kaip numatyta vizų režimo liberalizavimo veiksmų planuose).

Ypač svarbu, kad Rytų partnerystė būtų matoma plačiajai visuomenei. Šiuo klausimu ministrai išreiškė paramą gretutiniams Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje renginiams, tarp kurių – Rytų partnerystės Pilietinės visuomenės forumo kasmetinis susitikimas ir Pilietinės visuomenės konferencija, antrasis Rytų partnerystės Verslo forumas, kasmetinė Rytų partnerystės šalių Vietos ir regionų valdžių konferencija, taip pat Rytų partnerystės Jaunimo forumas, kuris bus surengtas pirmą kartą.

Ministrai pabrėžė sustiprinto Rytų partnerystės sektorinio bendradarbiavimo svarbą ir parėmė Lietuvos kaip būsimos ES Tarybos pirmininkės ketinimus surengti pirmuosius Rytų partnerystės sektorinius ministrų lygio susitikimus teisingumo ir vidaus reikalų bei transporto srityse.

Ministrai pabrėžė daugiašalės Rytų partnerystės dimensijos stiprinimo svarbą, atkreipdami dėmesį į atitinkamo Rytų partnerystės finansavimo 2014–2020 m. būtinybę ir poreikį suteikti daugiau matomumo Rytų partnerystės veikloms.

Ministrai pažymėjo laukiantys artėjančio Rytų partnerystės užsienio reikalų ministrų susitikimo 2013 m. liepos 22 d. Briuselyje.