Naujienos

VIENA, 2011 m. gegužės 27 d. ESBO susitikimo, skirto šalies viduje perkeltųjų asmenų, pabėgėlių, sugrįžusiųjų ir asmenų be pilietybės problemoms, dalyviai šiandien aptarė pastarojo meto priverstinės gyventojų migracijos pavyzdžius, kaip padėti nukentėjusiems žmonėms bei rasti ilgalaikių pabėgėlių problemų sprendimus ESBO erdvėje.

„Nepaprastai svarbu, kad ESBO ir toliau aktyviai dalyvautų sprendžiant žmonių perkėlimo problemas“, – įžanginėje kalboje sakė ESBO Nuolatinės Tarybos pirmininkas, Lietuvos ambasadorius Renatas Norkus.

Anot jo, užsitęsusių konfliktų sprendimas yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ESBO prioritetų, todėl daug dėmesio skiriama pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų problemoms.

Kalbėdamas apie praktinį ESBO įsitraukimą į šios problemos spendimą, R.Norkus kaip pavyzdį nurodė Vakarų Balkanus.

„Dirbama siekiant baigti vadinamąją pabėgėlių bylą Pietryčių Europoje, o ESBO vaidmuo bei politinė parama šiame procese yra pirmaeilės svarbos“, – sakė R.Norkus.

Jis pridūrė, kad ESBO misijų šiame regione patirtis kartu su pagrindiniais tarptautiniais veikėjais remiant buvimo šalių vyriausybių ir pilietinės visuomenės pastangas gali pasitarnauti ir kituose ESBO regionuose.

ESBO Žmogiškojo matmens komiteto pirmininkas, Šveicarijos ambasadorius Thomas Gremingeris pabrėžė būtinybę įtraukti pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų klausimus į taikos kūrimo procesus, tobulinti ir įgyvendinti atitinkamą norminę sistemą bei integruoti jų teisių apsaugą į ESBO sistemą.

„ESBO įsipareigojimų, susijusių su perkeltais asmenimis ir pabėgėliais, įgyvendinimas padidins mūsų galimybes skatinti taiką ir stabilumą. Šito nusipelno milijonai žmonių, nukentėjusių nuo konfliktų ir smurto, taip pat nuo gamtos nelaimių, todėl ESBO turėtų ir toliau juos remti, pasitelkdama savo kūrybiškumą ir ryžtą“, – sakė jis.

Pasak Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro, ESBO erdvėje šiuo metu yra daugiau kaip du milijonai pabėgėlių, apie pusantro milijono vidaus pabėgėlių ir beveik milijonas sugrįžėlių, asmenų be pilietybės bei kitų susirūpinimą keliančių asmenų. Visi jie susiduria su sunkiomis sąlygomis, jų saugumui kyla papildomų pavojų. Padėtį dar labiau pablogina sunkios politinės ir ekonominės problemos, taip pat vykstantys konfliktai.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro Tarptautinės apsaugos skyriaus direktorius Volkeris Turkas pagyrė suintensyvėjusį šių dviejų organizacijų bendradarbiavimą.

„Ypač sveikintinas šio matmens aspektas yra ESBO pagalba sprendžiant problemas, su kuriomis bendruomenės susiduria po konfliktų“, – sakė jis.

1951 m. Konvencijai dėl pabėgėlių statuso šiemet sukanka 60 metų, 1961 m. Konvencijai dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo – 50 metų. V.Turkas pridūrė, kad šių sukakčių minėjimas yra puiki proga įvertinti pasiektą pažangą ir įvardyti globalių apsaugos priemonių taikymo spragas.

Kaip vieną iš tokių naujų spragų V.Turkas paminėjo asmenų persikėlimą dėl klimato kaitos ir aplinkos veiksnių, „atmosferos“ spragas, kurioms būdinga ksenofobija ir diskriminacija atvykėlių atžvilgiu, mišrius migracinius judėjimus, glaudžiai susijusius su prekyba žmonėmis, pilietybės neturėjimo problemą, taip pat ilgalaikes vidaus pabėgėlių problemas ESBO regione.

„Tarptautinė bendruomenė turi surasti būdą tinkamai įveikti šiuos trūkumus“, – pabrėžė jis.

Pasak ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) Demokratizacijos departamento viršininko pavaduotojos Nathalie Tagwerker, biuras integravo pabėgėlių ir vidaus pabėgėlių problemas į visas biuro veiklos kryptis, kad būtų „užtikrintas visapusiškas ir teisėmis pagrįstas požiūris“. Ji paminėjo, kad biuras yra pasirengęs pasiūlyti ESBO narėms savo kompetenciją peržiūrint teisės aktus ir palengvinti keitimąsi geriausia praktika ir teisine informacija.

Šiandieninį renginį suorganizavo ESBO pirmininkaujanti Lietuva, JT vyriausiojo komisaro nacionalinių mažumų klausimams biuras, ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras bei ESBO Žmogiškojo matmens komitetui pirmininkaujanti Šveicarija.