Naujienos

Tarp 56 šalių, priklausančių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), yra ir Lietuva, tačiau apie šios organizacijos veiklą, ko gero, žinome mažiau negu apie ES ar NATO. Lietuvos užsienio reikalų ministerija sudarė galimybę regioninių laikraščių atstovams pažvelgti, kas vyksta „už kadro“ - lankytasi ESBO būstinėje Vienoje, jos sekretoriato pareigūnai pristatė savo veiklą. Dalyvauta Nuolatinės Tarybos posėdyje, kur kalbą sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras, vyko susitikimai su Jungtinių Tautų atstovais.

Vienija ne tik Europos valstybes

1975 metais Helsinkyje įsteigta Europos Sąjungos ir Bendradarbiavimo konferencija po dvidešimties metų tapo ESBO. Šiuo metu organizacija vienija ne tik Europos, bet ir Šiaurės Amerikos bei Azijos valstybes, kuriose gyvena daugiau kaip vienas milijardas žmonių.

Pagrindiniai organizacijos tikslai – nedalomas saugumas, konfliktų prevencija ir pokonfliktinis sureguliavimas. ESBO apima tris dimensijas - politinę ir karinę, ekonominę ir aplinkosaugos bei žmogiškąją veiklą.

ESBO vykdo misijas karštuose taškuose, siekia užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, terorizmui, narkotinių medžiagų platinimui, prekybai žmonėmis ir kt.

Organizacija verčiasi iš šalių įnašų ir valstybių donorių, aukojančių pinigus kilniems tikslams. ESBO atstovai pasiguodė, kad pastaraisiais metais biudžetas mažėja – šiemet jis mažiausias per pastaruosius penkerius metus – siekia 164 milijonus eurų ir yra 16 mln. litų mažesnis negu 2004-aisiais.

Gauta daugiau nei išleista

Organizacijoje dirba beveik per tris tūkstančius darbuotojų, Vienoje – apie 500. Kiti dalyvauja 17 šalių vykdomose misijose.

Daugelio ESBO pareigūnų pareigos laikinos – keičiasi kas septyneri metai. Rugpjūčio mėnesį kadenciją baigusį Lietuvos nuolatinės atstovybės prie tarptautinių organizacijų Vienoje ambasadorių Rytį Paulauską pakeitė I. E. Renatas Norkus.

ESBO pareigūnai pagyrė Lietuvą ir jos nuolatinę atstovybę už aktyvią veiklą. Lietuvos įnašas į organizacijos biudžetą šiais metais - 116,5 tūkst. eurų, savanoriškas indėlis į nebiudžetinius fondus 2006-2007 metais – 145,5 tūkst. eurų. Daugiausia Lietuva yra prisidėjusi prie gruzinų-osetinų konflikto zonos ekonominio ir socialinio atstatymo – skyrė 100 tūkst. eurų. Lietuva parėmė ir kitus projektus: ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro diversifikacijos fondą, nesprogusių sprogmenų ir pasenusios ginkluotės Ukrainoje naikinimą, „Interpolo“ prarastų kelionės dokumentų duomenų bazės naudojimą Moldovoje, Moldovos pareigūnų vizitą į Jungtinės Karalystės amunicijos saugyklas.

R. Paulauskas pastebėjo, kad kol kas Lietuva iš ESBO gavo daugiau negu jai skyrė. Lietuvos prioritetinėms sritims iš viso gauta 3,2 mln. eurų. Net 1,3 mln. eurų skirta pažaboti ŽIV/AIDS plitimą tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų bei nuteistųjų.

Lietuva nuo 1993 metų dalyvauja Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) veikloje. Organizacija įkurta 1957 m., užsiima branduolinės energijos naudojimo kontrole ir siekia, kad ši energija būtų naudojama taikiems tikslams.

Pagal TATENOS techninio bendradarbiavimo projektus Lietuva gavo apie 1,3 mln. eurų. Projektai susiję su parama nutraukiant Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimą, smulkiųjų gamintojų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo technologinės bazės modernizavimu, radioterapijos onkologijoje modernizavimu ir panašia veikla.

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai pirmininkauja vienus metus viena iš valstybių narių (2008 m. Suomija). ESBO pirmininko veiklą remia ir sekretoriatui vadovauja Generalinis sekretorius (nuo 2005 m. liepos ambasadorius Markas Perenas de Brišambo, Prancūzija).

Lietuva dar 2004 metais buvo išreiškusi pageidavimą pirmininkauti ESBO 2010 metais. Po beveik dvejus metus trukusių sudėtingų ir įtemptų derybų visos ESBO narės pasiekė susitarimą dėl pirmininkavimo organizacijai sekos 2009-2011 metų laikotarpiu: 2009-aisiais organizacijai pirmininkaus Graikija, 2010 metais – Kazachstanas, o 2011-aisiais – Lietuva. Mūsų šalis pirmoji Baltijos valstybė, kuri pirmininkaus ESBO.

„Tai nelengva užduotis. Mums teks būti didelių valstybių ir jų grupių dialogo tarpininkais. Tačiau tai, kad mes gavome progą pirmininkauti, rodo augantį pasitikėjimą Lietuva“, - teigė žurnalistams tuo metu Lietuvos ambasadoriaus prie tarptautinių organizacijų pareigas ėjąs Rytis Paulauskas.

Apie Lietuvos laukiančią didelę atsakomybę per spaudos konferenciją akcentavo ir ESBO generalinis sekretorius M. P. de Brišambo.

„Pirmininko vaidmuo – labai svarbus. Iki 2011 metų gali būti daug įvykių, kurie Lietuvai gali būti iššūkis“, - akcentavo generalinis sekretorius.

Lietuva per rinkimus sulauks stebėtojų

ESBO veiklos sėkmė priklauso nuo valstybių nariø tarpusavio susitarimų ir susitarimų su jų vyriausybėmis. Seimo rinkimai nuo to neatsiejami.

Rinkimų stebėjimą ESBO valstybėse organizuoja Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, sukaupęs unikalią rinkimų stebėjimo patirtį. Per pastaruosius dešimt metų biuras organizavo apie 150 įvairių lygių rinkimų stebėjimą, pritraukdamas tūkstančius ekspertų ir stebėtojų iš viso ESBO regiono. Lietuva nuolat deleguoja savo atstovus į ESBO rinkimų stebėjimo misijas. 2007 metais ESBO rinkimų stebėjimo misijose dalyvavo 43 Lietuvos atstovai.

Vyriausioji rinkimų komisija informavo, kad tarptautiniai stebėtojai iš įvairių organizacijų Lietuvos parlamento rinkimus stebėjo 1992, 1996 metais, o 2000-aisiais po specialios misijos ESBO nutarė stebėtojų į Lietuvą nebesiūsti. Įprasta, kad Seimo rinkimus Lietuvoje visada stebi kaimyninių šalių atstovai. Esą stebėtojai atvyksta ne dėl politinių motyvų, o norėdami susipažinti, kaip Lietuvoje veikia rinkimų sistema ir dirba rinkimų komisijos.