Naujienos

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) erdvė neturi būti dalijama į rytus ir vakarus nuo Vienos, o Euroatlantinis ir Eurazijos saugumas turi būti suvokiamas kaip nedalomas ir apimantis visus tris matmenis, sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis balandžio 5 dieną Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Lietuvos diplomatijos vadovas ir ESBO pirmininkas universitete skaitė paskaitą „Euroatlantinis saugumas XXI a.“. A.Ažubalio paskaita vyko Vilniaus universitete antrus metus organizuojamoje ESBO diskusijoje „Nauji keliai bendradarbiauti: saugumo bendruomenė(s) ir partnerystė“.

Joje akademikai ir praktikai nagrinėja šiuolaikinius saugumo iššūkius ir bendradarbiavimo problemas: konfliktus ir jų reguliavimą, „pilkųjų zonų“ egzistavimą ir vykstančius pokyčius Šiaurės Afrikoje, daugiakryptės diplomatijos vaidmenį sprendžiant pilietinės visuomenės, lyčių lygybės ir žiniasklaidos laisvės problemas.

Anot A.Ažubalio, susidaro įspūdis, kad nuo pat Helsinkio baigiamojo akto pasirašymo dienos ESBO erdvė dalijama į „Rytus nuo Vienos“ ir į „Vakarus nuo Vienos“.

Tačiau, jo teigimu, 2010 metų gruodžio mėnesį Kazachstano sostinėje Astanoje priimtoje deklaracijoje ESBO šalys įsipareigojo sukurti vieningą saugumo bendruomenę euroatlantinėje ir Eurazijos erdvėje, apimančią visus tris ESBO veiklos matmenis: saugumo ir politinį, ekonominį ir aplinkosaugos bei žmogiškąjį.

„ESBO saugumas yra susijęs su pagarba kiekvieno asmens orumui ir mūsų skirtingų turtingų kultūrų palankiu sutikimu“, – sakė A.Ažubalis.

Anot jo, tai buvo esminis dalykas, kurio siekė Lietuva kiekviename susitikime ir derybose per pirmąsias šimtą pirmininkavimo ESBO dienų.

Ministras taip pat nušvietė padėtį Kirgizijoje. Jo manymu, situacija pietų Kirgizijoje, Ošo regione, kur prieš metus žuvo šimtai žmonių išlieka įtempta, todėl reikalinga nuosekli tarptautinės bendruomenės parama atkurti etninių bendruomenių tarpusavio pasitikėjimą.

A.Ažubalis išreiškė susirūpinimą dėl dabartinių tendencijų Rusijoje ir Azerbaidžane susirinkimo laisvės srityje.

„Turime užtikrinti laisvę kalbėti be baimės būti sužalotiems, įkalintiems ar net nužudytiems. Tai yra pasižadėjimai, kurių būtina laikytis ir gerinti jų įgvendinimą visoje ESBO erdvėje, nepaisant Rytų ar Vakarų“, – pabrėžė ministras.

Jis taip pat išreiškė nusivylimą dėl Baltarusijos sprendimo uždaryti ESBO biurą šalyje.

A.Ažubalis teigė matantis aiškų pasipriešinimą pokyčiams užsitęsusių konfliktų teritorijose, kur šalys bijo prarasti status quo. Tačiau kartu jis pateikė pozityvių pavyzdžių, tokių kaip Serbijos ir Kroatijos atvejis, ir paragino šalis įveikti istorinius nesutarimus.

ESBO pirmininkas taip pat pareiškė, kad ESBO kaip organizacija atlieka svarbų vaidmenį ir yra sukūrusi pridėtinės vertės bei sukaupusi daug patirties. Anot jo, įvykiai Šiaurės Afrikoje rodo, kad ESBO galėtų padėti šio regiono valstybėms savo patirtimi.

Diskusijos pranešimų ir straipsnių rinkinys (anglų kalba).