Naujienos

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas spalio 26-27 dienomis Liuksemburge vykstančiame Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos susitikime su kolegomis aptarė pasirengimą Europos Vadovų Tarybai (EVT), santykius su Moldova, Vakarų Balkanais, Afganistanu ir Pakistanu, Artimųjų Rytų taikos procesą.

Rengdamiesi spalio 29-30 dienomis vyksiančiai EVT, užsienio reikalų ministrai aptarė svarbiausius klausimus – Lisabonos sutarties įgyvendinimą ir klimato kaitą, pritarė ES Baltijos jūros regiono strategijos tvirtinimui būsimoje EVT.

Kalbėdamas apie Lisabonos sutarties įsigaliojimo klausimus, ministras išreiškė viltį, kad Čekija priims reikalingus sprendimus, kurie leis užbaigti Lisabonos sutarties ratifikavimą. Tokiu atveju, Europos Sąjungos valstybių vadovams spalio 29 dieną gali tekti apsispręsti dėl kandidatų į ES pagrindinius postus – Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir Vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai („ES užsienio reikalų ministro“).

„Europai reikia dinamiškų naujų veidų su stipriomis strateginėmis vizijomis, galinčių atstovauti visoms 27 valstybėms“, – sakė V.Ušackas.

Ministrai Liuksemburge aptarė Europos išorinių veiksmų tarnybos (EIVT) kūrimą. Daugiausia dėmesio diskusijose skirta EIVT statuso, finansavimo, personalo, būsimos tarnybos funkcijų  klausimams.

V.Ušackas pažymėjo, kad EIVT turėtų atitikti XXI a. reikalavimus – būti modernia, dinamiška ir inovatyvia tarnyba. Ji visų pirma turėtų tarnauti visų ES šalių piliečių interesams, ypač teikiant skubią konsulinę pagalbą savo diplomatinės atstovybės neturinčių ES šalių piliečiams.

„Kuriant naują EIVT neturėtume užsiimti naujų papuošalų kabinimu ant senos kalėdinės eglutės“ – sakė ministras ir atkreipė dėmesį, kad valstybės narės turėtų vaidinti svarbų vaidmenį jau pradiniame EIVT formavimo etape.

V.Ušackas pasisakė už radikalesnes permainas formuojant EIVT, neapsiribojant vien dabartinių Europos Komisijos ir ES tarybos generalinio sekretariato direktoratų pervadinimu. Ministras paragino EIVT formuoti taip, kad pusė EIVT darbuotojų sudarytų naujai skiriami diplomatai iš valstybių narių diplomatinių tarnybų, o kita pusė – iš dabartinių ES institucijų.

Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad iki Kopenhagos klimato kaitos konferencijos gruodžio mėnesį būtina sutarti dėl finansinės paramos besivystančioms šalims pasidalijimo ES viduje principų.

„Būtina siekti, kad paskirstant ES tenkančią finansinės paramos naštą, šalių įnašus būtų galima koreguoti pagal jų išsivystymo lygį“, – sakė V.Ušackas.