Naujienos

Narystės sąlygos parodys, ar ES bus svetinga naujoms narėms, ar šios šalys gerai jausis Europos Sąjungoje. Tokią nuomonę Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pareiškė šiandien, rugsėjo 9 dieną, dalyvaudamas neformaliame ES valstybių narių ir šalių kandidačių diplomatijos vadovų susitikime. Susitikimas vyko Ženvalyje, šiuo metu ES pirmininkaujančios Belgijos mieste. Į jį šalių kandidačių ministrus sukvietė Belgijos diplomatijos vadovas Louis Michel. Visi šalių kandidačių ministrai teigė, kad jų šalys turi dalyvauti visose diskusijos dėl ES ateities stadijose, o taip pat ir 2004 metų tarpvyriausybinėje konferencijoje, kurioje turi būti sprendžiama dėl tolesnės ES institucijų reformos. Toks noras yra teisėtas, nes ES ateitis yra visų - ir dabartinių, ir būsimųjų - šalių rūpestis, teigė Lietuvos ministras. Kreipdamasis į diskusijai dėl ES ateities skirto susitikimo dalyvius, ministras A.Valionis pažymėjo, kad ES svarstant šią temą "vis dar yra nežinomųjų". Visų pirma, pasak diplomatijos vadovo, kol kas neaišku, kokių tikslų ES sieks ateityje ir kaip bus sprendžiami bendros politikos klausimai. Ministro teigimu, svarbiausia yra tai, kad po plėtros būtų laikomasi esminio - solidarumo - principo. Aiškindamas šį savo teiginį, Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė manąs, jog vienodą regionų raidą skatinanti ES politika turėtų išlikti vienalytė, jokiu būdu nesukuriant vienos - dosnesnės - regioninės politikos senosioms šalims narėms, o kitokios regioninės politikos - naujosioms. Tas pats principas svarbus ir kalbant apie ES Bendrąją žemės ūkio politiką, sakė ministras A.Valionis. Jo žodžiais, šią sritį reikia peržiūrėti, bet svarbu išlaikyti paramą kaimo plėtrai. "ES turi būti viena visiems", per susitikimą pabrėžė užsienio reikalų ministras. Kalbėdamas apie ES reformą, Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad būtina išsaugoti bendrijos metodą, nes jo dėka ES yra tokia kokia yra šiandieną. A.Valionis ES ir šalių kandidačių kolegas informavo apie Lietuvos politiką Baltarusijos, kurioje tuo metu kaip tik vyko prezidento rinkimai, atžvilgiu. Atskirai A.Valionis kalbėjosi su Europos Komisijos išorinių santykių komisaru Chrisu Pattenu; su juo sutarta, kad jis neužilgo atvyktų į Lietuvą aptarti klausimus, susijusius su Kaliningradu ES plėtros kontekste. Su Liuksemburgo vicepremjere ir užsienio reikalų ministre Lydie Polfer aptarti bendri veiksmai Lietuvai pirmininkaujant Europos Taryboje nuo šių metų lapkričio iki kitų metų gegužės mėnesio. A.Valionis taip pat susitiko su naujuoju Bulgarijos užsienio reikalų ministru Solomon Passy. Su juo aptarta NATO, ES plėtra, dvišaliai santykiai, tarp kurių - sutartys dėl investicijų apsaugos, teisinės pagalbos ir kt. Bulgarija planuoja baigti derybas dėl narystės ES 2004 m., tuo tarpu Lietuva - 2002 metais, o 2004 - jau būti ES nare. *** Tokie neformalūs ES valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimai, koks šį savaitgalį vyko Ženvalyje, jau beveik tris dešimtmečius kartą per pusmetį rengiami ES pirmininkaujančioje šalyje. Nuo šių metų, kai ES pirmininkavo Švedija, įsijungti į tokius susitikimus kviečiami ir šalių kandidačių užsienio reikalų ministrai. Pirmasis toks bendras susitikimas vyko šių metų gegužę Švedijos Nyšiopingo mieste - tuomet ministrai irgi svarstė, kokie būsimų ES reformų klausimai yra svarbiausi Europos šalių visuomenei. Pernai Nicoje sutarus dėl ES plėtrai būtinos institucijų reformos, nuspręsta toliau ir plačiau diskutuoti apie ES ateičiai svarbias reformas. Todėl dabar ES valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse vyksta tokios diskusijos, į jas siekiama įtraukti kuo daugiau visuomenės atstovų, rengiami susitikimai su parlamentarais, politinių, ekonominių ir akademinių institucijų, žiniasklaidos, jaunimo atstovais. Šiemet gruodžio mėnesį Lakene (Belgijoje) vyksiančiame Europos viršūnių tarybos susitikime bus priimta deklaracija dėl Europos ateities diskusijos darbotvarkės, tvarkaraščio ir metodo. Deklaracija turės numatyti, kaip diskusija vyks iki 2004 metų Tarpvyriausybinės konferencijos ir kokia bus jos darbotvarkė.