Naujienos

Vilniuje balandžio 14 dieną prasidėjusioje apskritojo stalo diskusijoje apie ES klimato kaitos ir energetikos politiką užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas pažymėjo, kad prieš prisiimdama ambicingesnius įsipareigojimus mažinti išmetamąsias šiltnamio efektą sukeliančias dujas, ES turi atlikti išsamų poveikio jos narių ekonomikai bei konkurencingumui įvertinimą. Anot jo, taip pat reikia atsižvelgti ir į kitų tarptautinių partnerių įsipareigojimus.

Apskritojo stalo diskusijoje pristatoma ir aptariama Europos socialinio fondo lėšomis atlikta galimybių studija dėl Lietuvos įsipareigojimų įgyvendinant ES klimato kaitos švelninimo tikslus iki 2020 metų.

Diskusijoje dalyvauja Užsienio reikalų, Aplinkos ir Energetikos ministerijų atstovai, svečiai iš Europos Komisijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Suomijos, Vokietijos ir kitų valstybių, studijos rengėjai, aplinkosaugos specialistai ir ekspertai.

E.Meilūnas įžanginėje kalboje teigė, kad renginio tikslas yra ne tik pristatyti studiją, bet ir apsvarstyti ES ir Lietuvos ambicijas energetikos ir kovos su klimato kaita srityse.

Anot jo, šiuo klausimu yra įvairių nuomonių, tačiau visapusiškas požiūris turėtų apimti tiek naujas galimybes, tiek galimą riziką. Viceministras pažymėjo, kad svarbu gerai įvertinti prisiimamus įsipareigojimus, kad jie netaptų pernelyg didele našta ES narių ekonomikoms ir dėl to nenukentėtų ES konkurencingumas.

„Jei žengsime toliau nei mūsų tarptautiniai partneriai, ar sugebėsime vieni sustabdyti klimato kaitą? Ar mūsų pramonė išliks tokia pat konkurencinga, jei turėsime griežčiausius įsipareigojimus? Tai yra rimti klausimai, kurių negalime ignoruoti“, – pažymėjo viceministras.

Jis pabrėžė, kad iš kitos pusės ES tikslai klimato kaitos ir energetikos srityje gali būti suvokiami kaip dabartinės kartos galimybė. Jie gali tapti pagrindu kelis dešimtmečius trunkančiam ekonominiam augimui.

„Tai yra žaliųjų technologijų revoliucija, ir Europa neturi atsilikti. Turime būti tikri, kad skiriame pakankamai lėšų mūsų mokslininkams ir verslininkams, kad priimame teisingus sprendimus dėl energijos rūšių, tinkamai planuojame ateities transportą“, – sakė E.Meilūnas.

Jo nuomone, šiandienos sprendimai taip pat nulems, ar ateityje ES mokslinių tyrimų lygis neatsiliks nuo tokių šalių kaip Kinija, Indija ir JAV.

„Turime rasti sprendimą, įvertinantį visus šiuos veiksnius. Mums gali padėti diskusijos, ypač kai turime skaičiais ir faktais paremtus argumentus“, – sakė viceministras.

Diskusiją surengė Užsienio reikalų ministerija. Su galimybių studija galima susipažinti Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje. Tyrimo ataskaitoje analizuojama, kokį poveikį Lietuvos ekonomikai turėtų galimas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo 30 proc. tikslo įgyvendinimas ES, lyginamas galimų šio tikslo įgyvendinimo priemonių efektyvumas.