ES SANGLAUDOS POLITIKA TURI IŠLIKTI SVARBIU INSTRUMENTU EKONOMINIAM AUGIMUI UŽTIKRINTI, SAKO VICEMINISTRAS
Europos Sąjungos sanglaudos politika turi būti pagrindiniu įrankiu mažinant ekonominės pažangos skirtumus ES viduje ir įveikiant ekonominę krizę, sakė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas vasario 21 dieną Briuselyje vykusiame ES Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje. Tačiau, anot E.Meilūno, kartu turi būti užtikrinamas didesnis ES lėšų panaudojimo efektyvumas.
„Pagrindiniais ES sanglaudos politikos kriterijais turi būti regionų išsivystymo lygis ir bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui“, – sakė viceministras.
ES sanglaudos politikos įgyvendinimas ir jos ateitis ES Bendrųjų reikalų taryboje svarstyti šiuo metu ES pirmininkaujančios Vengrijos iniciatyva. ES šalių narių užsienio reikalų ministrai diskutavo dėl būdų užtikrinti geresnę šios politikos sąsają su naujos strategijos „ES2020“, skirtos ES konkurencingumui skatinti, tikslais, pabrėžė procedūrų supaprastinamo svarbą.
ES sanglaudos politika siekiama telkti pastangas konkurencinei aplinkai visoje Europos Sąjungoje ir ypač mažiau išsivysčiusiuose jos regionuose gerinti. Lietuvai 2007-2013 metams skirta 6,8 mlrd. eurų (23,5 mlrd. litų) ES Sanglaudos fondo lėšų. Šios lėšos yra panaudojamos transporto infrastruktūrai ir prieinamumui tobulinti, mokslinių tyrimų plėtrai, paramai verslui, informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrai ir paslaugoms plėtoti bei tobulinti, aplinkos švarinimui, tvariojo augimo skatinimui ir kovai su klimato kaita.
ES Bendrųjų reikalų taryboje taip pat aptartas pasirengimas kovo 24-25 dienomis vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui, kuriame daugiausia dėmesio ketinama skirti ekonominės politikos klausimams.
Planuojama, kad ES valstybių vadovai EVT sutars dėl prioritetinių priemonių ekonominės krizės pasekmėms įveikti, pirmiausia – dėl nacionalinių biudžetų subalansavimo ir platesnio ekonominio koordinavimo tarp ES narių.
Lietuva yra suinteresuota makroekonominio stabilumo užtikrinimu tiek euro zonoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Svarbu, kad naujos iniciatyvos sprendžiant įsisenėjusias Europos šalių konkurencingumo problemas būtų tinkamai aptariamos, įtraukiant visas ES valstybes nares.