Naujienos

Maltos sostinėje Valetoje sausio 11–12 dienomis įvyko neformalus Europos Sąjungos politikos direktorių susitikimas, kuriame aptarta pirmojo metų pusmečio ES Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) darbotvarkė, Egipto, Libijos, Pietų Kaukazo ir Šiaurės Korėjos klausimai.

Aptariant artimiausią ES užsienio ir saugumo politikos darbotvarkę ES valstybių narių atstovai akcentavo jiems svarbius klausimus, tačiau visi pripažino, kad labiausiai ES darbotvarkę lemia įvykiai artimoje kaimynystėje – tiek Rytų, tiek Pietų kryptimi, todėl situacija Ukrainoje, Sirijos konfliktas, krizė Libijoje, migracija, kova su terorizmu ir toliau dominuos ES užsienio ir saugumo politikos darbotvarkėje.

Susitikime dalyvaujantis Lietuvos užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Rolandas Kačinskas įvardijo Lietuvai svarbius klausimus. Tarp jų – ES bendradarbiavimo su Rytų partneriais stiprinimas, parama Ukrainai,  pasirengimas Rytų partnerystės viršūnių susitikimui išlaikant tinkamą ambicijų lygį, migracijos problemos sprendimas, branduolinės saugos užtikrinimas ES kaimynystėje vykdomiems projektams, stiprių transatlantinių santykių išlaikymas, principingos ir vieningos pozicijos Rusijos atžvilgiu tąsa.

ES politikos direktoriai susitikimo metu taip pat aptarė Pietų Kaukazo iššūkius, šalių santykius su ES. Akcentuota, kad situacija regione neramina dėl Kalnų Karabacho konflikto, Rusijos vaidmens. Politikos direktoriai sutarė, kad ES turi aktyviai įsitraukti į regioną, stiprinti šalių atsparumą bei įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus, ypač Gruzijos atžvilgiu.

Aptariant Egipto klausimą vyravo bendra nuomonė, kad Egiptas yra svarbus ES partneris kovojant su migracijos iššūkiu, terorizmo grėsme bei sprendžiant krizines situacijas tiek Artimuosiuose Rytuose, tiek Šiaurės Afrikoje. Nepaisant poreikio užsitikrinti Egipto partnerystę aukščiau įvardintais klausimais, ES politikos direktoriai pabrėžė, kad dialoge su Kairu būtina ir toliau kalbėtis dėl demokratinių principų, žmogaus teisių užtikrinimo šalyje.

Diskutuojant dėl krizės Libijoje išsakytas susirūpinimas dėl toliau besitęsiančio šalies susiskaldymo ir kitų valstybių įtakos politiniam procesui. Dėl Šiaurės Korėjos keliamos branduolinės grėsmės pažymėta, kad toliau sankcijomis išlaikant spaudimą Pchenjanui, reikia ieškoti ir politinio kelio mažinti kylančią įtampą regione.

Nuo sausio 1 d. pirmininkavimą ES Tarybai perėmė Malta. Po šešių mėnesių ES Tarybos „vairą“ Malta perduos Estijai.