*alt_site_homepage_image*
lt

Naujienos

RSS

ES plėtros politika plečia Europos saugumo, stabilumo ir gerovės ribas, teigia užsienio reikalų ministras

Spalio 8 d. Europos Komisija (EK) paskelbė kasmetinį Europos Sąjungos (ES) plėtros dokumentų paketą, kurį šiemet sudaro ES plėtros strategija ir reguliarios Turkijos bei Vakarų Balkanų šalių – Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Kosovo, buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Serbijos – pažangos ataskaitos.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigiamai įvertino kadenciją baigiančio ES plėtros ir kaimynystės politikos komisaro Štefano Fülės ir jo komandos per penkerius metus nuveikto didžiulio darbo rezultatus. Išlaikytas plėtros proceso gyvybingumas, ES narystės siekiančiose šalyse vyksta esminės reformos.  Plėtros politika ir toliau išlieka vienu veiksmingiausių instrumentų, padedančių įtvirtinti saugumą ir stabilumą Europoje bei plečiančių jos gerovės ribas.
 
Komentuodamas EK parengtą ataskaitą bei rekomendacijas, ministras pasidžiaugė, kad šiemet Komisija didesnį dėmesį skyrė ES narystės siekiančių šalių solidarumo, įgyvendinant ES užsienio ir saugumo politikos tikslus, svarbai, kuri dar labiau aktualizavosi pastarojo meto įvykių ES kaimynystėje fone.
 
Greta pastaraisiais metais EK išryškintų prioritetinių sričių, tokių kaip teisės viršenybė ir pamatinės žmogaus teisės bei ekonomikos valdymo ir konkurencingumo didinimas, šiemet EK ataskaitoje akcentuojama viešojo administravimo sektoriaus stiprinimo būtinybė. Būdingiausi šalių pažangos ataskaitose pažymimi trūkumai - nepakankamos pastangos, įgyvendinant viešojo sektoriaus, teismų ir ekonomines reformas, kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, spaudos laisvės suvaržymai bei neužtikrinta mažumų apsauga. 
 
Ataskaitoje pabrėžiamas poreikis toliau stiprinti regioninį bendradarbiavimą, kuris ne tik padėtų panaikinti nesenoje praeityje vykusių karų padarinius, bet būtų vienas esminių faktorių regiono konkurencingumo didinimui.
 
Kalbant apie atskiras šalis, pažymima, kad Serbija, Albanija ir Kosovas šiemet žengė reikšmingus žingsnius link narystės ES – šių metų sausio mėn. pradėtos stojimo į ES derybos su Serbija,  birželio mėn. – Albanijai suteiktas ES kandidatės statusas, o liepos mėn. parafuotas Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas su Kosovu. Pažymima Juodkalnijos pažanga vykdant stojimo derybas (jau atidaryta 12 derybinių skyrių), tačiau atkreiptas dėmesys į trūkumus, įgyvendinant reformas svarbiausiose teisės viršenybės ir pamatinių žmogaus teisių įgyvendinimo srityse. Šiais metais EK pakartojo rekomendaciją Tarybai pradėti stojimo derybas su buvusia Jugoslavijos Respublika Makedonija, tuo pat metu pažymėdama, kad buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos politinė situacija yra blogėjanti, ateinančiais metais EK gali nebeteikti rekomendacijos. Pažymėta ES bendradarbiavimo su Turkija svarba užsienio politikos, ekonomikos ir energetikos srityse, atkreiptas dėmesys, kad reformas Turkijoje teisės viršenybės ir pagrindinių teisių srityje paskatintų atitinkamų derybinių skyrių atidarymas. EK apgailestavo, kad Bosnijos ir Hercegovinos integracijos į ES procesas yra sustojęs.
 
Europos Komisija kasmet skelbia ES Plėtros paketą, kuriame išdėstomos pagrindinės ES plėtros politikos nuostatos ir gairės kitiems metams.
 
Daugiau informacijos apie Europos Komisijos pateiktus dokumentus galima rasti adresu:http://ec.europa.eu/enlargement/countries/strategy-and-progress-report/index_en.htm