Naujienos

Išsiplėtusi, 25 šalis vienijanti Europos Sąjunga sukurs naujas prielaidas Baltijos valstybių bendradarbiavimui. Taip teigė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Europos šalių departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams Baltijos jūros šalių regioninio bendradarbiavimo klausimais Edvardas Borisovas, užsienio reikalų ministro Antano Valionio vardu Baltijos Asamblėjos sesijoje Vilniuje lapkričio 28 dieną perskaitęs pranešimą. Jame buvo apžvelgti pasikeitimo informacija tarp trijų Baltijos valstybių aspektai stojimo į ES ir NATO procesų eigoje bei tapus šių organizacijų nariais, pristatytas trišalis bendradarbiavimas ekonominiais klausimais. Ambasadoriaus teigimu, išaugus ES narių skaičiui vis didesnį svorį galės įgyti neformalūs regioniniai blokai, bet ne pavienės valstybės narės, todėl Baltijos valstybės gali ir turės būti koalicijų partnerės Baltijos jūros regiono plėtrą įtakojančiais klausimais, aktyviau bendradarbiauti formuojant Europos Sąjungos politiką naujųjų kaimynių atžvilgiu, aplinkosaugos ir kitais klausimais. Pasak E.Borisovo, koordinuojant Baltijos valstybių europinę politiką ir darbotvarkę politiniame lygmenyje palaipsniui atskirus klausimus gali tekti Baltijos šalims spręsti kartu su Šiaurės valstybėmis. “Darbiniame lygmenyje naujų institucijų poreikis vargu ar reikalingas, tačiau akivaizdu, kad reikia numatyti instrumentus, kad pasikeitimas informacija taptų natūraliai būtinas, o veiksmų koordinavimas – kasdiene praktika. Tam galima panaudoti tiek Baltijos Ministrų Tarybos patirtį, tiek ilgamečio bendradarbiavimo su Šiaurės Ministrų Taryba pamokas”, - kalbėjo diplomatas. Pasak jo, pastaruoju metu ryškėja naujų europinės darbotvarkės klausimų įtraukimas į tradicinio trišalio Baltijos valstybių bendradarbiavimo kontekstą: transeuropinių energetikos, transporto ir telekomunikacijų tinklų plėtra, diskusijos dėl būsimos 2007-2013 metų ES finansinės perspektyvos, ES ir Rusijos santykių plėtra bei energetinis dialogas, Naujųjų kaimynų iniciatyva ir Europos Sąjungos šiaurės matmens politika. “Tapdamos ES narėmis, Baltijos valstybės gauna naujus ir įtakingus instrumentus savo politinių ir ekonominių interesų raiškai Baltijos jūros regione, kokybiškai naujus svertus formuojant ES užsienio ir saugumo politiką. Tai neišvengiamai įtakos tiek trišalius Baltijos valstybių santykius, tiek nulems tolesnį artėjimą su Šiaurės šalimis”, - tvirtino ambasadorius. NATO plėtros proceso kontekste, anot jo, pasikeitimas informacija aktualiais tarptautinės saugumo politikos bei integracijos į NATO klausimais bei bendrų klausimų koordinavimas tarp Baltijos valstybių yra neatsiejamas nuo pasirengimo visateisei, realaus indėlio pareikalausiančiai narystei Aljanse. E.Borisovas taip pat pabrėžė, kad Lietuva tvirtai pasisako už trišalio karinio bendradarbiavimo tęsimą ir atkreipė dėmesį į Baltijos valstybių bei Šiaurės šalių nuolatinius kontaktus daugiašalių susitikimų forma karinio bendradarbiavimo klausimais. Trišalis Lietuvos, Latvijos, Estijos bendradarbiavimas, pasak diplomato, gali prisidėti prie Baltijos regiono, kaip stipriausio ir konkurencingiausio bendroje Europos ekonominėje erdvėje, sukūrimo. “Vienas svarbiausių dabartinių Baltijos valstybių bendradarbiavimo uždavinių – bendras prekybinių ir ekonominių interesų atstovavimas ir pozicijų derinimas Europos Sąjungos institucijose”, - sakė E.Borisovas.