Naujienos

Konvento dėl Europos Sąjungos (ES) ateities posėdyje Briuselyje pristatytas siūlymas dėl baigiamojo Konvento dokumento - ES Konstitucinės sutarties - struktūros. Dviejų dienų posėdis baigėsi spalio 29 dieną. “Labai svarbus yra pats faktas, jog svarstoma Konstitucinė sutartis. Tai patvirtina rimtas Konvento ambicijas tobulinti Europos Sąjungos veiklą. Dar svarbesnis bus šios sutarties turinys” – pažymėjo posėdyje dalyvavęs Lietuvos Vyriausybės atstovas Konvente, Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Rytis Martikonis. Anot pareigūno, Konstitucinės sutarties struktūros projektas leis piliečiams jau dabar geriau suprasti, kur link juda diskusijos dėl ES ateities ir ko galima tikėtis iš Konvento. Pasak R.Martikonio, pateiktasis Konstitucinės sutarties struktūros projektas kol kas yra planas, nurodantis, kokios dalys turėtų sudaryti sutartį, tačiau jos dar neužpildytos turiniu. ”Susidaro įspūdis, kad projektas apjungia ES pasiekimus bei pateikia juos visiems suprantama kalba. Siūloma, jog Konstitucinė sutartis pakeistų iki šiol galiojusias sutartis, tačiau ES politinė ir teisinė prigimtis dėl to nepasikeistų” – teigė Vyriausybės atstovas Konvente. URM sekretoriaus manymu, sudėtingiausia diskusija dar laukia ateityje – kai sutarties projekto dalys bus pildomos konkrečiu turiniu ir ypač tada, kai bus svarstomi ES institucijų bei jų galių klausimai. ”Tai - ambicingas uždavinys Europos Sąjungai. Tuo tarpu Lietuvai, kaip ir kitoms šalims kandidatėms, tai yra dvigubas iššūkis” – teigė Lietuvos diplomatas. “Jau dabar projekte pateiktas siūlymas dėl naujos institucijos – ES Kongreso, kurį sudarytų nacionalinių parlamentų atstovai - sulaukė nemažai klausimų ir kritikos. Nemanau, kad ES reikalinga nauja institucija - turėtume daugiau galvoti apie tai, kaip sustiprinti ir taip sudėtingos esamos ES institucinės sąrangos efektyvumą bei demokratiškumą”, – sakė R.Martikonis. Konventui pateiktame Konstitucinės sutarties struktūros projekte siūloma greta nacionalinės pilietybės numatyti Europos pilietybę, panaikinti iki šiol galiojusią vadinamųjų “trijų ramsčių” sistemą, apjungiant juos Konstitucinėje sutartyje. Taip pat siūloma numatyti savanorišką valstybės išstojimo iš ES galimybę. Konstitucinės sutarties struktūros projekte yra ir atskiras straipsnis, skirtas ES santykiams su kaimyninėmis valstybėmis. Komentuodamas projekte pateiktus siūlymus, Vyriausybės atstovas Konvente R.Martikonis pažymėjo, jog “darant bet kokius pakeitimus labai svarbu matyti visumą ir atsižvelgti į galimą pakeitimų įtaką visose srityse”. Šiame Konvento posėdyje savo išvadas pristatė “Nacionalinių parlamentų vaidmens” ir “Pagrindinių teisių chartijos” darbo grupės. Šiuo metu nacionaliniai parlamentai tiesiogiai nedalyvauja priimant ES sprendimus. Jų vaidmuo ES pasireiškia per nacionalinių vyriausybių kontrolę. Konvento darbo grupė, nagrinėjusi nacionalinių parlamentų vaidmenį ES, pateikė siūlymus, kaip galėtų būti stiprinamas jų vaidmuo. Anot R.Martikonio, nacionalinių parlamentų vaidmens sustiprinimas būtų naudingas siekiant ES priartinti prie jos piliečių. Pagrindinių teisių chartija buvo paskelbta 2000 metų gruodžio mėnesį Europos viršūnių tarybos susitikime Nicoje. Joje apibendrinta geriausia ES valstybių patirtis žmogaus teisių apsaugos klausimais. Iki šiol šis dokumentas nėra teisiškai privalomas ES valstybėms narėms. Konvento darbo grupė, nagrinėjusi Pagrindinių teisių chartijos statusą, siūlo įtraukti ją į Konstitucinę sutartį. Tuomet ji taptų teisiškai privaloma. Be to, darbo grupė siūlo, jog ES prisijungtų prie Europos žmogaus teisių konvencijos, taip užtikrinant Europos Sąjungos ir Strasbūre įsikūrusios Europos Tarybos veiksmų derinimą žmogaus teisių apsaugos srityje. Vertindamas šiuos siūlymus R.Martikonis teigė, jog tai yra pozityvus žingsnis siekiant sustiprinti ES valstybių narių piliečių teisių apsaugą: “Konstitucinėje sutartyje išsamiai išdėstytos teisės leis Lietuvos, taip pat ir kitų ES šalių piliečiams ginti savo teises ne tik nacionaliniu, bet ir ES lygiu”. Konventas dėl ES ateities dirbti pradėjo šių metų vasario mėnesį ir savo veiklą tęs iki 2003-ųjų pavasario. Savo rekomendacijas dėl sėkmingai ES veiklai būtinų tolesnių reformų Konventas ketina pateikti ES Tarpvyriausybinei konferencijai, kuri bus rengiama 2004 metais. Buvusio Prancūzijos Prezidento Valéry Giscard d'Estaing vadovaujamame Konvente kiekviena dabartinė ES valstybė narė ir šalis kandidatė yra atstovaujamos vieno vyriausybės atstovo ir dviejų parlamento atstovų. Lietuvos Vyriausybei atstovauja URM sekretorius Rytis Martikonis, Seimui - parlamentarai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Alvydas Medalinskas. Į Konventą dėl ES ateities taip pat yra deleguota 16 Europos Parlamento narių ir 2 Europos Komisijos atstovai.