Naujienos

Bendroji Europos gynybos politika turėtų papildyti NATO, bet ne su ja konkuruoti, teigia Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius, Vyriausybės atstovas Konvente dėl Europos Sąjungos ateities Rytis Martikonis. Pasak jo, Lietuva remia ir dalyvauja ES užsienio ir saugumo politikoje bei pasisako už nuoseklią jos plėtrą. Apie ES užsienio ir saugumo politikos bei gynybos politikos ateitį svarstoma gegužės 15-16 dienomis Briuselyje vykstančiame Konvento posėdyje, kuriame taip pat dalyvauja Seimo Europos komiteto pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis ir Seimo nariai Algis Gricius bei Eugenijus Maldeikis. R.Martikonio teigimu, geriau patenkinti visos ES poreikius padėtų tinkama sąveika tarp valstybių narių ir organizacijos institucijų. "Pasiūlyti instituciniai ir procedūriniai pakeitimai Bendrosios užsienio ir saugumo politikos srityje turėtų tapti akstinu išties bendros užsienio politikos kūrimui. Manome, kad ES užsienio reikalų ministro posto sukūrimas taps žingsniu link didesnio efektyvumo ir nuoseklumo", - Konvente teigė URM sekretorius. Jis pabrėžė, kad reikia pripažinti šalių, norinčių glaudžiau bendradarbiauti, siekius, tačiau toks bendradarbiavimas neturi sudaryti konkurencijos tarp Europos Sąjungos ir NATO įspūdžio. "Europos bendros gynybos institucionalizavimas neturi vesti prie esamų NATO struktūrų ir pajėgumų dubliavimo. Būtina užtikrinti, kad ES gynybos politika būtų vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su NATO", - įsitikinęs R.Martikonis. V.P.Andriukaičio nuomone, šiuo metu Konvente svarstomi ES Konstitucinės sutarties straipsniai patvirtina sutarimą, kad Europos Sąjunga užsienio politikoje turi kalbėti vienu balsu. A.Griciaus manymu, glaudesnis ES valstybių narių bendradarbiavimas saugumo ir gynybos klausimais yra sudėtingas procesas, nes neretai atskirų valstybių interesai šiais klausimais skiriasi. Anot Seimo nario, šioje srityje svarbu pasiekti sutarimą išsaugoti tvirtus transatlantinius ryšius tarp Europos ir JAV, bet ar tai pavyks pasiekti rengiant ES Konstitucinę sutartį, parodys netolima ateitis. Konventas dėl ES ateities darbą pradėjo 2002 metų vasarį ir tęsis iki šių metų vasaros. Baigiamąjį dokumentą Konventas pateiks tarpvyriausybinei konferencijai, kuri priims galutinius sprendimus. Kiekvienai ES šaliai narei ir kandidatei Konvente atstovauja vienas vyriausybės ir du parlamento atstovai.