Naujienos

Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje, vykusiame Liuksemburge birželio 24 d., ES Europos reikalų ministrai aptarė pasirengimą birželio 26-27 d. vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai (EVT), kurioje didžiausias dėmesys bus skiriamas strateginiams ateinančių penkerių metų ES prioritetams, energetiniam saugumui, Asociacijos ir gilios visaapimančios laisvosios prekybos sutarčių su Moldova bei Gruzija pasirašymui. Europos šalių valstybių ir vyriausybių vadovai taip pat užbaigs šios sutarties pasirašymą su Ukraina.

„Asociacijos sutarčių pasirašymas su Ukraina, Gruzija ir Moldova šį penktadienį – ypatingos svarbos įvykis, reiškiantis šių šalių apsisprendimą politiškai ir ekonomiškai susieti savo ateitį su Europos Sąjunga, sveikiname šį sprendimą. Taip pat akivaizdu, kad dabartinių įvykių Ukrainoje kontekste energetinio saugumo ir ES energetinės nepriklausomybės klausimas yra kaip niekada aktualus. Sveikiname Europos Komisiją parengus Europos energetinio saugumo strategiją, kuri kelia svarbius uždavinius tiek visai ES, tiek kiekvienai ES narei atskirai. Dabar ypač svarbu imtis konkrečių žingsnių ją įgyvendinti“, – sakė taryboje dalyvavęs Lietuvos užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius.

Europos vadovai taip pat ketina aptarti ES klimato ir energetikos politiką 2020–2030 m. laikotarpiu, laisvės, saugumo, teisingumo gaires, tarp kurių tokie klausimai kaip integruotas sienų valdymas, migracijos ir prieglobsčio politika, duomenų apsauga.

Bendrųjų reikalų taryboje Europos reikalų ministrai pritarė Europos Komisijos atskiroms valstybėms narėms parengtoms ekonominės politikos rekomendacijoms, poreikiui toliau vykdyti struktūrines reformas, mažinti nedarbą, nelygybę ir skurdą, skatinti privačias investicijas, didinti ūkio konkurencingumą.

Ministrai nusprendė Albanijai suteikti ES šalies kandidatės statusą.

Europos reikalų ministrai taip pat pasveikino Komisijos siūlymą Lietuvai įsivesti eurą nuo 2015 m. sausio 1 d. Galutinius sprendimus dėl šių klausimų priims EVT.

Taryboje taip pat buvo patvirtinta ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategija. Tai jau trečioji ES makroregioninė strategija po anksčiau priimtų Baltijos jūros ir Dunojaus regionų strategijų.

„Mūsų sėkminga patirtis įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją rodo, kad makroregioninės strategijos daro teigiamą įtaką regionų ekonomikai, socialinei ir teritorinei sanglaudai bei gilesnei ES integracijai“, – sakė viceministras V. Leškevičius.

Perduodant pirmininkavimo estafetę, Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje pristatyta naujojo Trejeto pirmininkavimo programa. Šioje programoje apibrėžtos pagrindinės ES Tarybos veiklos kryptys ateinantiems 18 mėnesių, kai jai pirmininkaus Italija, Latvija ir Liuksemburgas. Numatyta tęsti Airijos, Lietuvos ir Graikijos veiklą skatinant ES ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, konkurencingumą, inovacijų plėtrą, gilinant ES bendrąją rinką ir kuriant ES energijos vidaus rinką, stiprinant energetinį saugumą ir ES santykius su Rytų partnerėmis.