*alt_site_homepage_image*
lt

Naujienos

RSS

ES BENDRŲJŲ REIKALŲ TARYBA PASIEKĖ POLITINĮ SUTARIMĄ DĖL EUROPOS IŠORINIŲ VEIKSMŲ TARNYBOS STEIGIMO

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis balandžio 26 dieną Liuksemburge dalyvavo Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje, kuriame susitarta dėl Europos diplomatinės tarnybos steigimo, pasikeista nuomonėmis dėl Europos piliečių iniciatyvos įgyvendinimo ir aptarti Europos Vadovų Tarybos (EVT) rezultatai.

Bendrųjų reikalų taryboje ministrai pasiekė politinį sutarimą dėl Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) steigimo. Anot ministro, tai yra svarbus žingsnis, po kurio dar laukia atitinkamų teisės aktų parengimas, priėmimas ir efektyvus jų įgyvendinimas praktikoje.

„Šiandien padėtas geras pagrindas stiprios ir ES užsienio politikos nuoseklumą užtikrinti padėsiančios tarnybos kūrimui“, – sakė A.Ažubalis.

Jis pasidžiaugė, kad beveik visi Lietuvos pasiūlymai buvo įtraukti į tarybos sprendimo dėl EIVT steigimo projektą. Pasiektas politinis sutarimas, A.Ažubalio nuomone, yra svarbus, nes leis ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton pradėti derybas su Europos Parlamentu, kuris taip pat dalyvauja EIVT steigimo procese.

Planuojama, kad trečdalis tarnybos darbuotojų ateityje bus įdarbinti iš valstybių narių diplomatinių tarnybų. Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, tai padės ES institucijoms geriau pažinti ir perprasti ES valstybių narių užsienio politikos prioritetus, lūkesčius ir bus puiki galimybė Lietuvos diplomatams pasisemti neįkainojamos patirties.

Taryboje taip pat buvo diskutuojama apie tolesnius veiksmus po kovo 25-26 dienomis vykusio EVT susitikimo ir apie pasirengimą birželio 17-18 dienomis vyksiančiam EVT susitikimui, kuriame numatoma patvirtinti ES2020 strategiją.

Ši strategija skirta ES valstybių narių ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Ja siekiama padėti ES atsigauti po ekonomikos krizės ir paspartinti žiniomis ir efektyviu išteklių panaudojimu pagrįstos ekonomikos plėtrą.

ES užsienio reikalų ministrai taryboje taip pat nubrėžė politines gaires dėl Europos piliečių iniciatyvos, numatytos Lisabonos sutartyje, reglamentavimo. Iki 2010 metų birželio mėnesio tikimasi pasiekti sutarimą dėl šio naujo demokratinio instrumento įgyvendinimo praktikoje.

Europos piliečių iniciatyva yra viena didžiausių Lisabonos sutarties naujovių. Ja siekiama padidinti tiesioginę demokratiją ES. Ji numato, kad vienas milijonas įvairių ES valstybių piliečių galės tiesiogiai reikalauti, kad Europos Komisija pasiūlytų ES kompetencijos srities iniciatyvą, kuria jie suinteresuoti.

Anot ministro, ši Lisabonos sutartyje numatyta naujovė suteiks plačias galimybes Europos piliečiams aktyviai dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese, paskatins juos labiau domėtis ES reikalais ir siekti, kad būtų priimti jiems svarbūs sprendimai.