Naujienos

Europos Sąjungos Europos reikalų ministrai Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje spalio 22 dieną Liuksemburge priėmė sprendimą dėl naujo derybinio skyriaus su Turkija atidarymo. Ministrai taip pat rengėsi artėjančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui ir diskutavo, kaip sukurti bendrąją ES skaitmeninę rinką bei didinti ES konkurencingumą.

„Džiaugiuosi galėdamas teigti, kad daugiau kaip po trejų metų pertraukos stojimo derybose su Turkija bus atverstas naujas 22-as derybinis skyrius dėl regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo. Taip pat sutarėme, kad Stojimo konferencijos susitikimas įvyks lapkričio 5 d. Briuselyje“, – teigė Tarybos pirmininkas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Pirmininkaujanti Lietuva sieks, kad Europos Sąjungos ir Turkijos santykiai išliktų dinamiški. Tvirtai tikime, kad tolesnė derybų proceso su Turkija pažanga galima labai greitai“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Ministrai taip pat rengėsi spalio 24–25 d.  Europos Vadovų Tarybos susitikimui, aptardami susitikimo išvadų projektą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninei darbotvarkei, inovacijoms ir paslaugoms, taip pat augimui, jaunimo užimtumui, Europos konkurencingumui, Ekonominės ir pinigų sąjungos reformai, įskaitant jos socialinį aspektą. Europos Vadovų Tarybos išvadose taip pat bus pateiktos politinės gairės dėl Rytų Partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje ir atsako į pastarąsias tragedijas Viduržemio jūroje.

Bendrųjų reikalų taryba priėmė išvadas dėl ES makroregioninų strategijų – vieno iš pagrindinių ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos prioritetų – pridėtinės vertės. Jose pabrėžiama geros valdysenos ir nacionalinės atsakomybės svarba įgyvendinant makroregioninių strategijų tikslus bei pateikiamos rekomendacijos dėl esamų ir naujų strategijų plėtros.

„ES Baltijos jūros regiono ir Dunojaus regiono strategijų sėkmė aiškiai parodo glaudesnio teritorinio bendradarbiavimo naudą ES piliečiams“, – teigė L. Linkevičius. – „Svarbu pabrėžti, kad dabartiniais ribotų finansinių išteklių laikais šios strategijos veikia be papildomo ES finansavimo ar naujų institucijų ir įgyvendinant jas labai svarbu efektyviai paskirstyti išlaidas“.

Remdamiesi pirmininkaujančios Lietuvos parengta ataskaita, ministrai aptarė rekomendacijas, kaip būtų galima pasinaudoti išmoktomis 2013 m. Europos semestro proceso pamokomis.

„Europos semestras buvo sėkmingas, bet reikia toliau tobulinti valstybių narių ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimą. Pavyzdžiui, stiprinti proceso nacionalinę atsakomybę, labiau susitelkti prie konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų dėl klausimų, kurie turi didžiausią tiesioginę įtaką augimui ir užimtumui, geriau stebėti rekomendacijų įgyvendinimą ir derinti viso Europos semestro proceso tvarkaraštį. Šios rekomendacijos prisidėtų prie Europos semestro“, – sakė Lietuvos ministras, pridurdamas, kad 2014 m. Augimo apžvalga bus pradėta lapkritį.