Naujienos

Esminiai dabartinės Lietuvos diplomatinės tarnybos prioritetai yra energetinė šalies nepriklausomybė, ekonominė gerovė ir užsienio lietuvių įtraukimas į bendrą darbą Tėvynei, pabrėžė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis metiniame pranešime apie užsienio politikos laimėjimus ir aktualius iššūkius.

Metinį pranešimą ministras skaitė Vilniuje liepos 20 dieną metiniame Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų vadovų suvažiavime.

Šiuo metu aktualus energetinis iššūkis Lietuvai, ministro nuomone, įpareigoja diplomatus sutelkti dideles pastangas kovai už energetinę nepriklausomybę, toliau visais būdais siekti visaverčio energetinio saugumo, spartinti strateginių energetinės infrastruktūros projektų įgyvendinimą.

„Šių ir kitų energetinio išsilaisvinimo darbų tęstinumui užtikrinti diplomatinė tarnyba turi siekti kuo didesnės tarptautinės paramos, veikdama tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygmeniu. Privalome dar veiksmingiau išnaudoti savo narystę ES kaip svertą užsitikrinti jungtis ir jų finansavimą, alternatyvaus energijos tiekimo galimybes, integruotą ir liberalizuotą energetikos vidaus rinką ir vieningą Sąjungos poziciją derantis su trečiosiomis šalimis“, – sakė A.Ažubalis.

Kitas svarbus šiandieninis Lietuvos energetinis iššūkis, anot ministro, yra grėsmė, jog šalies pasienyje politiniu pagrindu gali iškilti dvi tarptautinių saugumo reikalavimų neatitinkančios atominės elektrinės.

Ekonominis diplomatinės tarnybos veiklos prioritetas, pasak jo, numato aktyvų jos vaidmenį siekiant šalies ekonominio saugumo ir materialinės piliečių gerovės.

A.Ažubalio įsitikinimu, Lietuvos diplomatai turi prisidėti prie efektyvios transporto ir tranzito politikos, solidaus energetinių ir transporto infrastruktūros projektų finansavimo užtikrinimo, užsienio prekybos plėtros ir diversifikavimo bei tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo.

„Lietuvai būtina sparčiau diversifikuoti eksporto rinkas. Privalome būti aktyvesni, kaip įmanoma padėdami mūsų verslininkams užmegzti komercinius ryšius kylančios ekonomikos valstybėse. Šiam tikslui reikia veiksmingiau išnaudoti ir tarptautines platformas“, – pabrėžė ministras.

Dėl vykstančių Lietuvos globalėjimo procesų A.Ažubalis iškėlė ir uždavinį rūpintis Lietuvos piliečiais bei diaspora užsienio šalyse.

„Lietuvos atstovybės užsienyje yra esminė bendradarbiavimo su diaspora grandis, o daugeliui užsienio lietuvių tai vienintelis langas į Lietuvą. Atverkime jį kuo plačiau. Būkime neabejingi išeivijoje gyvenančių tautiečių rūpesčiams ir lūkesčiams“, - ragino ministras.

Jis taip pat išskyrė tris svarbiausius Lietuvos užsienio politikos komponentus: regioninį, organizacinį ir vertybinį.

Pirmasis yra susijęs su Lietuvos geografine padėtimi ir regionine orientacija. A.Ažubalio teigimu, šalies gerovei būtini geri santykiai su visomis kaimyninėmis valstybėmis, todėl Lietuva, nepamindama demokratijos, teisingumo ir lygiateisiškumo principų, ir toliau sieks abipuse pagarba ir nauda grįstų santykių su kaimynais.

Organizacinis komponentas apima Lietuvos pirmininkavimą tarptautinėms organizacijoms, kas leidžia Lietuvai stiprinti savo autoritetą, įtvirtinti savo subjektiškumą ir efektyviau propaguoti nacionalinius interesus. Kaip didžiausią iššūkį ir galimybę užsienio reikalų ministras minėjo artėjantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungai 2013 metais.

A.Ažubalis taip pat kvietė Lietuvos diplomatus siekiant iškeltų prioritetų nepamiršti vertybinių nuostatų, vykdyti tęstinę ir nuoseklią užsienio politiką, kurioje rūpinamasi saugumu, taika, stabilumu, demokratija, istorinio paveldo ir istorinės atminties išsaugojimu.