Naujienos

Artėjant trečiosioms Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metinėms, turėsime dar vieną progą apmąstyti, ko pasiekėme per šį neilgą laikotarpį. Tačiau kažin ar daug kas atkreips dėmesį į vieną didžiulę permainą, kurios vidaus problemose paskendusi Lietuvos visuomenė greičiausiai dar nepastebėjo: per pastaruosius trejus metus Lietuva iš paramos gavėjos tapo pati ją teikiančia šalimi ir šiandien jau galės ištiesti pagalbos ranką besivystančiam pasauliui.

Dalyvavimą vystomajame bendradarbiavime galima laikyti ir tam tikru geopolitiniu Lietuvos projektu, savotišku mūsų patirties kuriant valstybę atkartojimu už Lietuvos sienų. Su švelniu humoru galime prisiminti lietuviškos geopolitikos pradininko Kazio Pakšto idėją sukurti "atsarginę" Lietuvą kur nors Angoloje, Madagaskare ar Britų Hondūre. Šiandien antros Lietuvos mes niekur nekuriame, tačiau teikdami pagalbą įgyvendiname tam tikrą pasaulinę misiją, apie kurią K.Pakštas turbūt nė nesvajojo.

Nauji politikos uždaviniai

Narystė ES iškėlė mūsų šaliai visiškai naujus ne tik vidaus, bet ir užsienio politikos uždavinius. Šiandien mes pamažu tampame visateisiais donorų bendrijos nariais, smarkiai prisidedančiais prie ES įsipareigojimų teikti pagalbą šalims, savo ekonominiu ir politiniu išsivystymu atsiliekančioms nuo turtingų Vakarų valstybių.

Ką reiškia tokia parama? Ar tai tiesiog labdara, ar apgalvota investicija? "Be abejo, šios paramos šaknų galima ieškoti ir krikščioniškoje Europos kultūroje, kurioje pagalba silpnesniam ir skurstančiam laikoma dorybe", – sako Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Laimonas Talat-Kelpša.

"Kita vertus, teikdama paramą ES mąsto labai pragmatiškai. Negalime jaustis saugūs, kai už mūsų sienų neprognozuojama padėtis. Tad paskatinti už ES ribų esančios erdvės stabilią ir demokratinę raidą – vienas svarbiausių uždavinių", - tvirtina pareigūnas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti taikomi įvairūs instrumentai. Vienas jų - ES plėtra, kurios dalis buvo ir Lietuva. Šiandien plėtros politiką papildė nauji instrumentai, kuriems Europos Komisija papildomai kasmet skiria apie 35 mlrd. eurų.

Šiame resursų paskirstyme kaip visateisė Bendrijos narė dalyvauja ir Lietuva, 2004-2006 metais vystomojo bendradarbiavimo politikai jau skyrusi beveik 150 mln. litų, iš kurių didžioji dalis yra privalomosios įmokos, vykdant prisiimtus įsipareigojimus. Daug tai ar mažai? L.Talat-Kelpšos nuomone, vystomajam bendradarbiavimui mūsų šalis galėtų skirti ir daugiau lėšų, nes jos ekonomika auga dideliais tempais. Lietuva jau dabar yra įsipareigojusi iki 2010 metų padidinti finansavimą 0,17 proc. BVP. Ar tai didelė suma Lietuvai, kurios valstybės biudžetas šiandien sudaro apie 20 mlrd. litų? Ir dar turint galvoje, kad iš pačios ES mes 2007-2013 metais gausime 36 mlrd. litų išmokų? "Atsakymą turi rasti politikai ir visuomenė", – teigia ministerijos sekretorius.

Pasak L.Talat-Kelpšos, skirdama pagalbą besivystančioms šalims Lietuva taip pat siekia pragmatiškų tikslų. Šiandien atskirų šalių išsivystymo skirtumai tiesiog sunkiai įsivaizduojami. "Jei kažkur žmonės gyvena už vieną dolerį per dieną, tai natūralu, kad jie sieks persikelti ten, kur per mėnesį galima uždirbti apie pusantro tūkstančio litų, kaip šiandien yra Lietuvoje, ką jau kalbėti apie turtingesnes Vakarų pasaulio valstybes", - aiškina pareigūnas.

Pasak jo, skurdas verčia žmones migruoti. Lietuvoje mes to dar nelabai jaučiame, tačiau anksčiau ar vėliau šie globalūs srautai pasieks ir mūsų kraštą. Tai gal ir nėra blogai, bet ar Lietuvos visuomenė šiandien jau pasirengusi matyti gatvėje kitokius veidus, priimti kitokias kultūras, kitokias vertybes, ar pasirengusi su jomis taikiai sugyventi? 

Prioritetas – Rytų Europa

Be įmokų į ES fondus, iš kurių parama teikiama įvairiems regionams, Lietuva teikia ir dvišalę pagalbą šalims, kurias pasirenka pati. Prioritetinėmis mūsų šalis laiko Ukrainą, Baltarusiją, Moldovą, Rusiją ir tris Pietų Kaukazo valstybes. Gruzijoje Lietuva dalyvavo įgyvendinant Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų planą standartizacijos srityje, prisidėjo prie viešojo informavimo ir pilietinės visuomenės ugdymo, įrengė modernią kompiuterių klasę Kutaisyje. Armėnijoje ir Azerbaidžane įgyvendinti kovos su korupcija projektai. Dabar Europos Komisija baigia rengti EKP veiksmų planus minėtoms šalims. Įgyvendinant juos Lietuvos parama bus labai svarbi, nes dvišalių projektų vykdymas leis įgyvendinti aiškiai deklaruojamą Pietų Kaukazo valstybių siekį integruotis į euroatlantines struktūras.

Siekdama skatinti demokratinius procesus kaimyninėje Baltarusijoje, Lietuva labiausiai orientuojasi į pilietinės visuomenės švietimą ir europinių vertybių sklaidą šioje šalyje. Be to, mūsų šalis teikia pagalbą nuo Černobylio AE avarijos nukentėjusiems šios šalies vaikams. Jiems Lietuvoje rengiamos gydomosios ir pažintinės stovyklos.

Be jau minėtų šalių, prioritetinėmis dvišalio vystomojo bendradarbiavimo valstybėmis laikomos Afganistanas ir Irakas. Ypač svarbus yra Afganistanas, kuriame Lietuva sėkmingai vadovauja tarptautinei Goro provincijos atstatymo komandai.

Pasak L.Talat-Kelpšos, vystomojo bendradarbiavimo politika labai glaudžiai siejasi su bendrąja Lietuvos užsienio politikos kryptimi. "Norime, kad mūsų politinius žingsnius lydėtų ir tam tikri konkretūs projektai", - teigia pareigūnas.

Naudinga investicija

Pasak ministerijos sekretoriaus, tokie žingsniai daro Lietuvą labiau matomą, patrauklesnę, parodo ją kaip šalį, kuri ne tik siekia dalyvauti politiniuose procesuose, kažką patarti, bet ir duoda apčiuopiamos naudos šioms valstybėms bei jų žmonėms. Juo labiau kad Lietuvos ekspertai pagalbą gaunančiose šalyse itin vertinami, nes yra atvykę iš šalies, kuri prieš 15 metų pati gaudavo paramą. "Mūsų ekspertai yra gyvas įrodymas, kad ir sunkią padėtį galima pakeisti. Tam tereikia noro, politinės valios ir šiek tiek pastangų", – sako L.Talat-Kelpša.

Pernai Lietuva įgyvendino pirmą vystomojo bendradarbiavimo projektą skurdžiausiame pasaulio žemyne – Afrikoje. Projekto tikslas buvo prisidėti prie Mauritanijos žuvų išteklių išsaugojimo, žvejybos operacijų bei žvejybos laivyno ekonominės veiklos optimizavimo. Tačiau Afrika Lietuvai svarbi ir kaip energetikos išteklių turtingas regionas. Šiandien jau mezgasi ES ir Afrikos energetinė partnerystė, tad Lietuvai, priklausančiai nuo rusiškos naftos ir dujų, toks bendradarbiavimas yra labai svarbus. Žinoma, kad pasinaudotume šiomis galimybėmis, reikia sujungti Lietuvos energetinius tinklus su Vakarų Europa.

Senosios ES narės įžvelgia ir kitų bendradarbiavimo su Afrikos šalimis perspektyvų. Pavyzdžiui, diskutuojama, ar šis žemynas galėtų tapti Europai papildomu biokuro šaltiniu. "Dabar vienas pagrindinių šio ekologiško kuro šaltinių pasaulyje yra Brazilija. Bet kodėl ne Afrika? Gal ir Lietuvoje galėtume šį klausimą suformuluoti taip: ar mums rapsus geriau auginti namie, ar geriau juos vežtis iš Afrikos šalių, kuriose klimato sąlygos leidžia nuimti po kelis derlius per metus?" - retoriškai klausia L.Talat-Kelpša.

Pagalba, kurią Lietuva teikia kitoms šalims, duoda nemažai naudos ir Lietuvos verslui, jau seniai peržengusiam mūsų šalies sienas. Pasak URM sekretoriaus, bendras palankumas mūsų šaliai, kurį skatina ir vystomojo bendradarbiavimo projektai, atveria daugybę durų paramą gaunančiose šalyse. Dar paprasčiau įžengti į jų rinką tuomet, kai investavimo ar įmonių registravimo tvarka šiose šalyse sukurta ne be mūsų pagalbos ir populiarina lietuvišką vystomojo bendradarbiavimo modelį. Tad pagalbą, kurią vykdydama vystomojo bendradarbiavimo programas Lietuva skiria kitoms šalims, galima vadinti ir tam tikra investavimo forma. Kita vertus, sunku pinigais įvertinti ir tą naudą mūsų šalies įvaizdžiui, prestižui ir autoritetui, kurią suteikia dalyvavimas bendruose ES projektuose. Daugiašaliuose projektuose, kai daugumą dažnai sudaro besivystančios šalys, šiandien esame suvokiami kaip ES klubo nariai, kaip šalis, kuri gali spręsti ir sprendžia", - sako L.Talat-Kelpša.

Tai atveria mūsų šaliai vis daugiau galimybių. Štai prezidentui Valdui Adamkui lankantis Vašingtone viena pagrindinių pokalbio temų buvo Lietuvos misija Afganistane. "Anksčiau su Vakarų partneriais daugiau kalbėdavomės apie procesus Rusijoje, įvykius Baltarusijoje, Ukrainos pažangą, o šiandien randasi naujų temų", - pabrėžia L.Talat-Kelpša.

Taigi vystomojo bendradarbiavimo politika atveria Lietuvai begalę naujų galimybių. Klausimas tik tas, kiek mes pasirengę tas galimybes išnaudoti. Bandydama išlaikyti Rytų Europoje įgytą pagreitį, Lietuva susiduria su didėjančiu žmogiškųjų ir finansinių išteklių poreikiu. Galima tik įsivaizduoti, kiek jų prireiktų, jei tiek pat dėmesio skirtume ir kitiems regionams, tarkime, Afrikai. Tad norint priimti šiuos iššūkius reikia aiškaus Lietuvos apsisprendimo. Kaip ir ryžto eiti pasirinkta kryptimi.

Aras Lukšas