DIDŽIŲJŲ NETEKČIŲ 70-METĮ MININTI LIETUVA SIEKIA SURASTI EUROPOJE BENDRĄ POŽIŪRĮ Į ISTORIJĄ, SAKO UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS
2011-sius Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių bei Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais paskelbusi Lietuva siekia, kad Europos šalys į 70 metų senumo istoriją žvelgtų bendrai, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
Jis Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje birželio 10 dieną užsienio valstybių diplomatinių atstovybių vadovams pristatė Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių bei Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metų minėjimo programas.
„Prieš 70 metų Lietuva išgyveno sudėtingą ir labai skausmingą būseną. Pasekmės: netekome trečdalio tautos, mūsų žemėje buvo vykdomas genocidas, Holokaustas. Praėjus 70 metų bandome tuos dalykus prisiminti, įvertinti, surasti bendrą požiūrį į istoriją. Manau, kad ES istorinės atminties platforma, kuri dar tik plėtojama, yra puikus modelis ir puiki galimybė pasiekti, kad bent jau visiems europiečiams Europos istorija būtų vieninga, nedaloma ir bendrai suprantama“, – teigė ministras.
Užsienio šalių ambasadoriai buvo supažindinti su šiais metais rengiamomis aukų pagerbimo ir paminklų atidengimo iškilmėmis, minėjimais, susitikimais, leidinių pristatymais, parodomis ir koncertais, skirtais paminėti gedulo ir vilties, okupacijos ir genocido atmintinas dienas, tragiš
koms netektims ir pasipriešinimui atminti.
„Visos minėjimo programos sustatytos taip, kad nebūtų pamiršti visi Lietuvos gyventojai, nesvarbu, kokios tautybės jie buvo, tapę totalitarinių režimų aukomis“, – sakė pristatyme taip pat dalyvavęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.
2011-uosius Seimas yra paskelbęs Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo bei Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais.
Informacija apie Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių bei Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metų minėjimą pateikiama Seimo interneto svetainėje www.lrs.lt.
Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės nuosekliai siekia totalitarinių režimų nusikaltimų tolesnio įvertinimo Europos lygiu. Šiame kontekste ypač svarbi švietėjiška veikla, bendros atminties puoselėjimas.