Naujienos

Kaliningradas, nepaisant rusiškųjų verslo subtilybių, Lietuvos verslininkus traukia svaiginama plėtra ir prognozuojamu bendru Rusijos ekonomikos augimu. Tačiau investicijų siekiančiai teritorijai gali koją pakišti stiprėjanti apsirūpinimo energetikos ištekliais problema.

Donato Butkaus, Lietuvos konsulato Kaliningrade trečiojo sekretoriaus ekonomikos klausimais, teigimu, šiais metais pagal užsienio investicijų skaičių Kaliningrado srityje pirmoji vieta atitenka Kiprui, po jo eina JAV, Lenkija ir Lietuva. Tačiau susumavus investicijų skaičių nuo 1991 m. lietuvių investicijų Kaliningrade daugiausia.
Abejonių dėl verslo saugumo užsienio investuotojams sukėlė Stanislovo Juciaus, Kaliningrade statybų bendrovės „Roslistroj“ vadovo, dingimas ir jo pavaduotojo Aleksandro Semkino nužudymas. Kaliningrado teisėsauga šių dviejų bylų nesieja, kol kas vyksta tyrimas.
Viktoras Baublys, generalinis konsulas Kaliningrade, pažymi, kad problemiškiausi verslo sektoriai - gyvenamųjų namų statyba ir stambių nekilnojamojo turto projektų plėtra.

Projektų gausa
Ponas Baublys pasakoja, kad Rusijos vyriausybė ir Kaliningrado gubernatoriaus administracija planuoja šiame regione grandiozinius projektus. Numatoma, kad Kuršių nerijos dalyje bus įrengta laisvoji kurortinė zona, kur bus statomi viešbučiai, sanatorijos, vandens parkai.
„Dabar vyriausybė skiria nemažai lėšų sutvarkyti Kuršių nerijos infrastruktūrai. Kitame etape planuojama rengti privačių kompanijų konkursus, kurių laimėtojams žadama leisti išsipirkti sklypus ir juose plėtoti statybas. Tai dideli pinigai ir ne ką mažesni interesai“, – kalba p. Baublys. Praėjusią savaitę Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės kultūrinio bendradarbiavimo komisijos posėdyje pasirašytas abiejų šalių vyriausybių susitarimas dėl laivybos Kuršių mariomis ir Lietuvos bei Rusijos Kaliningrado srities vandens keliais.
Didelės permainos laukia ir Kaliningrado srities uostų, jiems žadamas laisvosios ekonominės uostų zonos statusas. Baltijske ketinama statyti giliavandenį uostą. Taip pat p. Baublys užsiminė apie planus Jantarno rajone rengti laisvąją azartinių žaidimų zoną. Kaip žinia, Rusijos vyriausybė yra numačiusi azartinių lošimų namus iškelti iš šalies didmiesčių.
Praėjusią savaitę Igoris Levitinas, Rusijos transporto ministras ir Georgijus Bosas, Kaliningrado gubernatorius, aptarė regiono kelių plėtros programą. Ketinama su Chrabrovo oro uostu pajūrio žiedu sujungti Kaliningradą, Zelenogradską, Svetlogorską, Jantarnyj, Svetlyj.

Liks patrauklus
Aidas Karlavičius, transporto ir logistikos bendrovės „Daivera transport“ generalinis direktorius, tvirtina, jog Kaliningradas visada išliks patrauklus užsienio investuotojams kaip galimybė įsitvirtinti ne tik šiame regione, bet ir didžiojoje Rusijoje. Jis taip pat pabrėžia, kad Lietuvos verslininkus vilioja ir Kaliningrado, kaip laisvosios ekonominės zonos (LEZ), pranašumai.
„LEZ rezidentai, investavę 15 mln. Lt, 6 metus nemoka pelno ir turto mokesčių, kitus šešerius metus taikoma 50% legvata. Tokios galimybės ir didelė rinka traukia verslą“, – sako p. Karlavičius.
Audrius Globys, UAB „Realtus“ bendrovės generalinis direktorius, pažymi, jog Kaliningradas Lietuvos investuotojams pirmiausia patrauklus dėl geografinės padėties – augančios bendrovės plėtrą kreipia į kaimynines šalis. Be to, prognozuojamas didelis Rusijos ekonomikos augimas, šalis skiria daug lėšų infrastruktūros plėtrai.
Verslininkų nuomone, Rusija bus priversta spręsti energetikos problemas, jeigu norės pasiekti prognozuojamą ekonomikos augimą.

Priklausoma nuo Lietuvos
Pasak Butkaus, šiuo metu Kaliningrado sritis suvartoja apie 1,5 mlrd. m³ gamtinių dujų, tačiau ekspertai, įvertinę numatomus investicinius projektus – planuojamą statyti antrosios termofikacinės elektrinės II bloką, sparčiai augančią gyvenamąją statybą, naujus gamybos ir pramoginius objektus, – prognozuoja, kad 2012 m. sričiai reikės net 3,4 mlrd. m³ dujų.
Jo teigimu, dabar Kaliningrado sritis pasigamina 65% jai reikalingos elektros energijos, o likusius 35% perka iš Lietuvos arba gauna tranzitu per Lietuvą iš Rusijos elektrinių.
Kaliningrade netyla kalbos, kad nuo 2010 m., kai nebeveiks didžiausia regiono elektros gamintoja Ignalinos atominė elektrinė, srities ekonomika gali susidurti su elektros energijos deficitu.
Išgelbėti Kaliningrado sritį nuo gresiančio elektros energijos bado bent iš dalies galėtų seniai planuojamas termofikacinės elektrinės II blokas, tačiau jo statyba iki šiol nepradėta.
Rusijos elektros energetikos kompanija „RAO ES“ nenori investuoti į naujojo bloko statybą, kol neturi Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ garantijų, kad elektrinei bus tiekiama pakankamai dujų.
„Antrojo termofikacinės elektrinės bloko statybos darbai prasidės kitą dieną po to, kai bus pasirašyta sutartis su „Gazprom“. Mums absoliučiai aiškūs visi skaičiavimai ir planai, išskyrus vieną menką klausimą – kur gauti dujų? Šį klausimą aš peradresuoju organizacijai, kuri vadinasi „Gazprom“, – Rusijos žiniasklaida cituoja Anatolijaus Čiubaiso, „RAO ES“ vadovo, žodžius, pasakytus gruodžio pradžioje.
O „Gazprom“ pasirašyti sutarties neskuba, nes į tarp ES šalių įsiterpusį anklavą dujas jai tektų pardavinėti Rusijos „vidaus“ kainomis – maždaug keturis kartus pigiau nei ES narei Lietuvai. Be to, papildomiems dujų kiekiams transportuoti per Lietuvą „Gazprom“ dar turėtų milijonus investuoti į infrastruktūrą.

Irma Verbienė, Eglė Markevičienė