Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų vadovas Audronius Ažubalis  naujienų agentūrai „Interfaks“  davė interviu, kaip klostosi politiniai ir ekonominiai Rusijos ir Lietuvos santykiai.

Maskva. Sausio 20 d. INTERFAX.RU – Nuo šių metų pradžios Lietuva perėmė pirmininkavimą  ESBO. Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, kaip Lietuvos užsienio politikos vadovas ir ESBO pirmininkas ketina apsilankyti Maskvoje šių metų vasario pradžioje. Vizito išvakarėse jis davė interviu diplomatinei „Interfaks“ korespondentei Olgai Golovanovai.

- Pone Ministre, kaip Jūs vertinate dabartinę Lietuvos ir Rusijos santykių padėtį ir perspektyvas politinėje, prekybos ir ekonomikos srityse? Kaip Jūs galėtumėte juos įvertinti penkių balų skalėje? Ar numatomi 2011 metais aukšto ir aukščiausio lygio susitikimai, ir jei numatomi – kokie?

- Nenorėčiau kaip mokyklos laikais vertinti visko pažymiais. Dvišalius santykius visada galima tobulinti. Ne išimtis ir santykiai su Rusija. Galima pridurti, kad, kaip ir visais kitais atvejais, kai kalbama apie dvišalius santykius, reikia nuoširdaus noro ir abiejų pusių pastangų.

Dabartinę santykių būklę darbo tvarka aš vertinu pozityviai. Tai liečia tiek prekybinį, tiek politinį bendradarbiavimą. Pagrindinė jų ypatybė – stabilumas. Stabilumas plėtojant ekonominį bendradarbiavimą ir politinius santykius. Niekam ne paslaptis, kad Lietuvą ir Rusiją sieja daug dalykų.

Imkim, pavyzdžiui, ekonominius rodiklius. Lietuvos įmonių investicijos Rusijoje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 metų birželio 1 dieną siekė 148,9 milijono eurų, investicijos iš Rusijos - 649,8 milijono eurų.

Kalbant apie aukščiausio lygio kontaktus, kaip jums yra žinoma, pernai vyko mūsų prezidento susitikimas su Rusijos Federacijos Vyriausybės vadovu, taip pat Lietuvos Ministras Pirmininkas lankėsi Maskvoje. 

Mūsų santykiai ir toliau lieka turiningi ir yra abipusis susidomėjimas, kad mūsų šalių vadovų kontaktai ir toliau plėstųsi. Jūsų Prezidentas ponas Medvedevas pakvietė mūsų Prezidentę ponią Grybauskaitę apsilankyti Rusijoje. Kol kas vizito laikas nėra paskirtas.

Aš pats ketinu apsilankyti Maskvoje vasario pradžioje kaip ESBO pirmininkas. Tikiuosi lygiagrečiai aptarti ir tam tikrus dvišalius klausimus.

- Kaip Jūs vertinate Lietuvos ir Rusijos prekybos apyvartos lygį? Kokių priemonių reikia imtis, kad prekyba būtų praplėsta ir paįvairinta?

Prekybiniai  Lietuvos ir Rusijos santykiai 2009 metais atitiko pasaulinės prekybos tendencijas. Lietuvos eksportas sumažėjo beveik 40 procentų, importas iš Rusijos – 38 procentais, bet jau 2010 metais buvo matyti prekių apyvartos augimo ženklų. Per pirmus tris praėjusių metų ketvirčius prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Rusijos išaugo beveik 45 procentais, investicijų apimtis per pirmąjį praėjusių metų pusmetį pasiekė ikikrizinį lygį.

2010 metai tapo rekordiniai pagal bendrąjį Lietuvos įmonių eksportą, panašiai vystėsi ir prekybos apimtis tarp mūsų šalių. Rusija lieka pagrindine Lietuvos prekybos partnere tiek pagal eksportą, tiek pagal importą. Lietuviškų prekių eksportas į Rusiją sudaro 15 procentų visos Lietuvos eksporto apimties.

Mano giliu įsitikinimu, kliūčių prekybai sumažinimas ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) normų ir taisyklių taikymas – tai pagrindiniai abipusiškos prekybos apimties didinimo instrumentai. Lietuva sveikins Rusijos įstojimą į PPO artimiausiu metu. Dar vienu postūmiu mūsų valstybių prekybiniuose santykiuose taps ES ir Rusijos laisvosios prekybos sutarties pasirašymas Rusijai įstojus į PPO.

Lietuva susidomėjusi stebi Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungos kūrimosi procesą. Mes tikime, kad žaidimo taisyklės, atitinkančios PPO normas ir taisykles, Muitų sąjungoje, o taip pat Bendrojoje ekonominėje erdvėje, palengvins prekių judėjimą tarp dviejų Europos Sąjungos ir Rusijos ekonominių susivienijimų.

- 2001 metais Lietuva pirmininkauja ESBO, kokie yra jūsų prioritetai ir ar Vilnius ketina glaudžiai bendradarbiauti su Maskva sprendžiant klausimus ESBO plotmėje?

- Kaip ESBO pirmininkas aš tikiuosi, kad per 2011 metus mums  visiems pavyks pasiekti apčiuopiamų rezultatų sprendžiant užsitęsusius konfliktus ESBO erdvėje, sustiprinti  įsipareigojimus žiniasklaidos laisvės srityje, numatyti ir aiškiau apibrėžti ESBO vaidmenį kovoje su transnacionalinėmis grėsmėmis ir iššūkiais, visu pirmą su tarptautiniu nusikalstamumu ir grėsmėmis kibernetinio saugumo srityse. Mes planuojame skirti ypatingą dėmesį projektams Vidurinėje Azijoje, taip pat programoms, susijusioms su Afganistanu, taip pat ir tokiose srityse kaip sienų valdymo stiprinimas tarp Vidurinės Azijos valstybių ir Afganistano, kova su prekyba narkotikais. Tarp mūsų prioritetų yra ESBO vaidmens apibrėžimas energetinio saugumo dialoge. Mes taip pat numatėme keletą švietimo iniciatyvų, siekiant įveikti diskriminaciją ir nusikaltimus iš neapykantos.

Mūsų pastangų rezultatai šiose prioritetinėse kryptyse tiesiogiai priklausys nuo visų 56 ESBO dalyvių indelio, taip pat ir Rusijos, kurios vaidmuo organizacijoje yra labai svarbus.

Sausio 13 dieną Nuolatinės tarybos posėdyje mes atidžiai išklausėme Rusijos Federacijos nuolatinį atstovą Anvarą Azimovą, kuris išreiškė pasirengimą aktyviai ir konstruktyviai bendradarbiauti su partneriais iš Lietuvos. Aš tikiuosi aptarti galimus prioritetų įgyvendinimo kelius su savo kolega Sergejumi Lavrovu vizito Maskvoje metu vasario mėnesį.

- Ponas ministre, neseniai Lietuvoje buvo minimos Vilniaus televizijos bokšto šturmo 20-sios metinės. Ar Vilnius vis dar reikalauja iš Maskvos kompensacijų už tuos veiksmus? Jei taip, ar tai turi būti išreikšta pinigais, ar Lietuvoje norėtų, kad Maskva atgailautų ir atsiprašytų?

2011-aisiais mes minime Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių atkūrimo 20-metį ir tragiškų 1991 metų sausio 13-osios įvykių 20 metų sukaktį. Šios datos galėtų tapti naujomis galimybėmis plėsti dvišalį dialogą.

Aš esu įsitikinęs, kad dialogas yra vienintelis būdas spręsti įvairius dvišalius klausimus, tarp jų ir  jautrius istorinės praeities klausimus. Kalbėdamas šia tema, norėčiau pakartoti poziciją, neseniai išsakytą  Lietuvos Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus, – kad mes tikimės Rusijos Vyriausybės geros valios žingsnio sprendžiant žmogiškos užuojautos klausimus ir atitinkamos kompensacijos.

Bet karu mums labai liūdna dėl tokių įvykių kaip paminklo specialiems TSRS KGB – Rusijos FST padaliniams pastatymas Maskvoje, tarp jų ir tam, kuris dalyvavo Jūsų minėtuose tragiškuose 1991 metų sausio įvykiuose Vilniuje.

Savo laiške Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pasiūlė Rusijos pusei paskirti atsakingą asmenį, kuris Rusijos Federacijos Vyriausybės vardu dalyvautų dialoge tragiškų sausio 13-sios įvykių klausimais. Tai gali suteikti pozityvų postūmį sprendžiant sudėtingus klausimus.

-Lietuva vis dar lieka Gruzijos pusėje 2008 metų rugpjūčio konflikto Kaukaze atžvilgiu?

- Kalbant apie šį konfliktą, aš pirmiausia norėčiau išreikšti Lietuvos kaip ESBO Pirmininkės poziciją. Vienas iš mūsų pirmininkavimo prioritetų - pasiekti pažangos sprendžiant užsitęsusius konfliktus ESBO erdvėje, tarp jų ir 2008 metų rugpjūčio konfliktą. Aš įsitikinęs, kad net minimali pažanga gali teigiamai paveikti regiono žmonių gyvenimus, atkurti pasitikėjimą tarp jų ir kartu padėti pamatus tolesniam žymesniam judėjimui sureguliavimo procese.

Mūsų požiūris remiasi tarptautine teise ir ESBO bei Jungtinių Tautų fundamentiniais principais. Mes planuojame ir toliau aktyviai dalyvauti Ženevos diskusijose, kurios prasidėjo 2008 metų spalį. ESBO yra viena iš šių diskusijų pirmininkų kartu su ES ir Jungtinėmis Tautomis. Kaip jums yra žinoma, Ženevos diskusijos vykdomos dviejose lygiagrečiose darbo grupėse: viena susitelkia į saugumą ir stabilumą regione, o kita nagrinėja humanitarinius klausimus. Kaip Ženevos diskusijų rezultatas buvo sukurti incidentų prevencijos ir reakcijos į juos mechanizmai.

Vienas iš pozityviausių praeitų metų momentų tapo vieno iš šių mechanizmų - Dvani/Ergneti - reguliarių susitikimų, kurie buvo sustabdyti 2009 metų spalį, atnaujinimas 2010 metų spalį. Lietuva kaip ESBO pirmininkė planuoja tęsti darbą, kad būtų atkurtas pasitikėjimas ir padidintos humanitarinių bei saugumo klausimų sprendimo per Ženevos diskusijas galimybės. Mes taip pat sveikinam visų pusių pasiryžimą spręsti dujų ir vandens tiekimo klausimą konflikto paliestų teritorijų gyventojams.

Mes taip pat tęsime darbą, nukreiptą į prasmingo ESBO dalyvavimo Gruzijoje atkūrimą.

- Kokios Jums atrodo naftos tiekimo atnaujinimo naftotiekiu “Družba” į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą klausimo sprendimo perspektyvos? Ar Lietuva yra pasirengusi daryti „nuolaidas“, kad šio klausimo sprendimas pajudėtų?

Rusija yra vienas iš pagrindinių energijos šaltinių tiekėjų Europos Sąjungos šalims. Norėčiau tikėti, kad Rusijos kompanijoms svarbus naftos tiekimas paremtas ekonominiais skaičiavimais ir efektyvia logistika.

Kaip jūs žinote, 2006 metais, po to, kai Lenkijos įmonė   PKN Orlen įsigijo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, naftos transportavimas  į Mažeikių gamyklą/Orlen Lietuva naftotiekiu “Družba” buvo Rusijos nutrauktas. Iki šiol mes negavome oficialios informacijos apie incidento detales ir apie naftos tiekimo atnaujinimo šiuo vamzdynu perspektyvas. 

Aš laikau šį klausimą svarbiu elementu dvišalių santykių darbotvarkėje. Deja, iš dalies jis atspindi šių santykių būklę. Sprendžiant iš to, kaip užduodate klausimą, Jūs taip pat tikite, kad vamzdyno avarija nėra vien techninė problema. Kitaip Jūs neformuluotumėte klausimo, kokias nuolaidas pasirengusi daryti Lietuva, kad šis klausimas būtų sprendžiamas. Pašalinti techniniams nesklandumams nereikia jokių nuolaidų. Lietuva nuolat kėlė šį klausimą, nuo pat to momento, kai atsirado nesklandumų, tačiau nebuvo jokio atsako iš mūsų rusų partnerių.

Matydami aktyvių Rusijos ir Lenkijos santykių vystymąsi, tikimės, kad naftos tiekimo „Družba“ klausimas taip pat bus išspręstas teigiamai.

- Rusija neseniai atkreipė dėmesį į pastangas Lietuvoje išteisinti nacizmą ir savaip interpretuoti Antrojo pasaulinio karo istoriją... Kaip ilgai,  Jūsų nuomone, istorija iš principo bus vienas iš dirgiklių Lietuvos ir Rusijos santykiuose?

- Nevisiškai supratau, ką reiškia Jūsų teiginys „išteisinti nacizmą“. Lietuva to niekada nedarė ir neketina daryti. Mūsų šalis, kaip ir visa Europa, labai nukentėjo nuo karo ir nacistų okupacijos. Bet ne mažiau Lietuva nukentėjo nuo stalinizmo ir pusę amžiaus trukusios sovietų okupacijos. Todėl mes siekiame, kad Stalino režimas būtų deramai įvertintas.

Lietuva laikosi pozicijos, kad adekvatus visų totalitarinių režimų nusikaltimų ir, kas ypač svarbu, jų pasekmių vertinimas turi tapti bendro europinio identiteto dalimi, taip pat ir mūsų bendros vertybių sistemos dalimi. Rusijos Duma irgi neseniai padarė pareiškimą, smerkiantį Katynės tragediją, Rusijos Prezidentas taip pat buvo išreiškęs nuomonę dėl stalinizmo nusikaltimų. Jūs gi nelaikot šių pareiškimų bandymu „išteisinti nacizmą“?

Manau, kad tokio pobūdžio insinuacijos neskatina mūsų santykių raidos.

- Kokias Jūs matote bevizio režimo tarp ES ir Rusijos perspektyvas? Kokius terminus Jūs galėtumėte įvardyti šiam tikslui pasiekti? Ar Lietuva yra suinteresuota panaikinti vizų barjerus su Rusija apskritai ir konkrečiai su Kaliningrado sritimi?

- Kaip Jums yra žinoma, Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga yra pasiruošusi pradėti judėjimą link bevizio režimo tarp ES ir Rusijos. Fundamentalus sprendimas jau yra priimtas. Toliau viskas priklausys nuo to, kaip operatyviai ir efektyviai Rusija vykdys konkrečias priemones efektyviam pasienio saugumui užtikrinti, migracijos srautams valdyti ir viešajai tvarkai palaikyti, taip pat, kad būtų pasiekta visiška atitiktis tarptautinės teisės standartams laisvo asmenų judėjimo srityje ir kt.

Nemanau, kad verta nustatyti griežtus laiko rėmus šioms priemonėms įgyvendinti – mes gi nežinome iš anksto, kiek laiko ir pastangų gali tai pareikalauti. Daug svarbiau yra tai, kad aiškiai nustatyta judėjimo kryptis, o dabar reikia imtis konkrečių priemonių rezultatui pasiekti.

Kalbant apie Kaliningrado sritį, Lietuva nuo seno palaiko ypatingus santykius su šiuo regionu ir nuosekliai pasisako už srities gyventojų kelionių supaprastinimą. Vienas iš siūlomų būdų – susitarimas dėl pasienio gyventojų kelionių. Mes pasisakome už Reglamento pakeitimus šiuo klausimu, kad jo veikimo zona būtų praplėsta ir apimtų visą Kaliningrado srities teritoriją.

Lygiagrečiai mes siūlome pasirašyti dar 2009 metais suderintą susitarimą, kuris jau artimiausiu metu palengvintų tam tikros Kaliningrado srities gyventojų dalies keliones. Mes stengiamės išnaudoti visas galimybes plėtoti kultūrinį, mokslinį, prekybinį ir ekonominį Lietuvos ir Kaliningrado srities gyventojų bendradarbiavimą.

- Kaip klostosi Lietuvos santykiai su Baltarusija? Ar Vilnius nacionaliniu lygiu taiko sankcijas Baltarusijos valdžios atžvilgiu po nesankcionuoto opozicijos išvaikymo gruodžio mėnesį ir ar palaiko šią idėją Europos Sąjungos lygiu?

- Šiuo metu Lietuva vienašališkai nesvarsto jokių nacionalinių sankcijų  Baltarusijos atžvilgiu. Tuo tarpu Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir Lietuva, iš tikrųjų  kartu aptaria situaciją, susidariusią šioje šalyje po prezidento rinkimų praeitų metų gruodžio 19 dieną. Artimiausioje Europos Sąjungos Užsienių reikalų ministrų taryboje bus priimtas sprendimas dėl tolesnės ES politikos Baltarusijos Respublikos atžvilgiu.

Tačiau jau dabar galiu užtikrintai pareikšti, kad Lietuva, kaip Baltarusijos kaimynė, kaip Europos Sąjungos narė ir kaip ESBO pirmininkė, padarys viską, kas įmanoma, kad pagelbėtų demokratinės visuomenės raidai šioje šalyje. Mes jau dedame pastangas, kad pasiektume, kad Baltarusijos gyventojai galėtų patekti į Lietuvą arba nemokamai, arba už minimalų mokestį.

Mūsų Prezidentė Dalia Grybauskaitė išsiuntė laišką Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompėjui ir Europos Komisijos pirmininkui Žoze Manueliui Barrosui,  ragindama ieškoti būdų, kuo greičiau palengvinti judėjimą Šengeno erdvėje ir supaprastinti vizų išdavimo tvarką Baltarusijos piliečiams, nepriklausomai nuo galimų ES sankcijų šios šalies vadovybės atžvilgiu.

Jums, aišku, yra žinoma ir Lietuvos iniciatyva kuruojant Europos humanitarinį universitetą, kuris jau šeštus metus funkcionuoja Lietuvoje. Mūsų ketinimas remti jo veiklą po gruodžio įvykių tik sustiprėjo.

Kalbant apie Lietuvą kaip ESBO pirmininkę, galiu pasakyti, kad šiuo metu vyksta konsultacijos, kokiu formatu gali būti tęsiama ESBO veikla šioje šalyje. Bet kuriuo atveju, mes siekiame, kad ESBO veiklos Baltarusijoje formatai būtų ne deklaratyvūs, o efektyvūs ir prasmingi.