Naujienos

ES bendrųjų ir išorinių santykių taryboje Liuksemburge spalio 3 dieną priimtas sprendimas pradėti derybas su Turkija ir Kroatija dėl narystės Europos Sąjungoje.

Derybų pradžia buvo paskelbta Tarpvyriausybinėse konferencijose su Turkija bei Kroatija, kur dalyvavo ES šalių, Turkijos ir Kroatijos užsienio reikalų ministrai.

Daugiau kaip 30 valandų trukusiose derybose daugiausia diskusijų sukėlė Austrijos siūlymas dėl alternatyvų Turkijos visateisei narystei. Po intensyvių ministrų diskusijų ir dvišalių ES pirmininkaujančios šalies konsultacijų pasiektas sprendimas pradėti derybas su Turkija.

Derybų tikslas yra narystė, tačiau iš anksto negalima garantuoti sėkmingos derybų pabaigos. Sutarta, kad Turkijai nesugebėjus baigti derybų ar nesant ES pasirengimo priimti Turkiją, Turkiją bus stengiamasi išlaikyti Europos struktūrose.

„Sprendimas dėl Turkijos ir Kroatijos narystės derybų pradžios yra išskirtinės svarbos Europos istorijoje. Jis parodo, kad ES plėtros procesai su Vidurio ir Rytų Europa nesibaigia. ES pasirengusi pradėti narystės derybas su visomis šalimis, kurios atitinka keliamus reikalavimus. Tai turėtų būti padrąsinantis signalas mūsų rytinėms kaimynėms“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Kalbėdamas apie būsimas derybas su Turkija, A.Valionis pažymėjo, kad pradedamas sudėtingas ir ilgai truksiantis procesas, kurio rezultatus sunku prognozuoti iš anksto.

„Turkijai keliami reikalavimai derybose bus griežtesni nei buvo mūsų stojimo derybose. Derybų sėkmė priklausys ne tik nuo Turkijos pastangų, tačiau ir nuo ES pasirengimo priimti Turkiją”, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Derybos su Turkija galės būti sustabdytos, jeigu Turkija nesilaikys laisvės, demokratijos ir teisės viršenybės principų ar neužtikrins žmogaus teisių apsaugos. Derybų tempas priklausys nuo Turkijos reformų spartos, ES teisės aktų įgyvendinimo, gerų kaimyninių santykių palaikymo ir Turkijos pastangų sprendžiant Kipro salos suvienijimo klausimą. Derybos dėl Turkijos narystės negalės būti baigtos anksčiau nei 2014 metais. Derybų metu numatoma taikyti įvairius instrumentus: ilgi pereinamieji laikotarpiai, išimtys ar nuolatiniai saugikliai.

Sprendimas dėl Kroatijos narystės derybų pradžios buvo priimtas po Tarptautinio baudžiamojo tribunolo Hagoje vyr. prokurorės Carlos del Ponte ataskaitos, kurioje buvo konstatuota Kroatijos pilnas bendradarbiavimas su tribunolu.

 „Lietuva visada palaikė Kroatijos narystę Europos Sąjungoje. Kroatija įrodė, jog  bendradarbiauja su tribunolu ir nusipelno pradėti narystės derybas”, – teigė A.Valionis.

Susitikime nuspręsta, jog Kroatijos bendradarbiavimas su tribunolu bus stebimas derybų procese. Derybos galės būti sustabdytos, jei Kroatija ateityje neužtikrintų pilno bendradarbiavimo su tribunolu.