Naujienos

Pirmininkavimą Europos Sąjungai baigiančios Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy vakar plojo rankomis. Bendrijos lyderiai iš Briuselio išvyko dėl visko sutarę. Džiaugėsi ir Vilnius – sąjungininkai atsižvelgė ir į jo bėdas uždarius atominę elektrinę. Dvi dienas Briuselyje posėdžiavę Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai vakar išsiskirstė pakėlę ne tik savas, bet ir visos Europos galvą.

Bloko šalims pavyko susitarti dėl daug prieštaravimų keliančio, bet pažangaus ir ambicingo klimato kaitos ir energetikos paketo.

Pasiekė visus tikslus

Iki 2020 metų ES valstybės įsipareigojo 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką, tokia pačia dalimi – bendrą energijos suvartojimą.

Buvo sutarta ir dėl to, kad 20 proc. energijos bus išgaunama iš vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių šaltinių.

„Šis Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas buvo ambicingas ir visus išsikeltus tikslus pasiekė. Prancūzijos pirmininkavimas ES buvo sėkmingas“, – komplimentų nepagailėjo Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

„Lietuva taip pat pasiekė ambicingų tikslų“, – pridūrė premjeras Andrius Kubilius.

Už didesnę taršą nemokės

Vilnius siekė papildomų garantijų po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo.

Lietuvai neramu dėl to, kad, uždarius atominę elektrinę 2009 metų pabaigoje ir perėjus prie elektros gamybos šiluminėse elektrinėse, aplinką teršiančių dujų emisija smarkiai padidės.

O klimato kaitos paketo taisyklės numato labai paprastą principą – kas teršia, tas ir moka, kitaip tariant, aukcione perka vadinamuosius taršos leidimus. Lietuvai tai uždėtų dar vieną milžinišką finansinę naštą.

Todėl Vilnius reikalavo papildomų taršos kvotų, kurios, paprastai tariant, leistų dūminti nemokamai. ES lyderiai baigiamajame dokumente Lietuvos problemą po Ignalinos elektrinės uždarymo įvertino atskiru paragrafu.

Pagal gana sudėtingus skaičiavimus, Lietuvai bus suteiktos naujos kvotos, kurios turėtų visiškai padengti papildomą šiluminių elektrinių taršą. Šios elektros gamybai taikomos kvotos bus atskiros, kitaip tariant, neplakamos į bendrą kokteilį su pramonės įmonių kvotomis.

Tačiau papildomą teisę teršti aplinką Vadovų Taryba suteikė tik iki 2015 metų, o ne tol, kol Lietuva pasistatys naują atominę elektrinę, kaip to reikalavo Vilnius.

Kita vertus, susitikimo išvadų dokumente numatoma, jog 2015 metais Europos Komisija ištirs Lietuvos energetikos padėtį ir padarytą pažangą Baltijos šalių elektros rinką jungiant prie bendros ES rinkos.

Išlygų gavo ne tik Vilnius

Su klimato kaitos paketo nuostatomis iš pradžių nenorėjo sutikti ir Vokietija, Italija bei Lenkija.

Pirmosios dvi šalys nuogąstavo, jog energijai imlias ir taršias pramonės šakas privertus mokėti, savo gamybą jos perkels į šalis, kuriose už dujų emisiją nereikia nieko mokėti.

O Lenkijai kėlė nerimą jos šiluminių elektrinių ateitis. Jos kūrenamos taršiomis akmens anglimis ir pirkti visą 100 proc. taršos leidimų jų išmetamoms dujoms būtų nepakeliama finansinė našta.

„Kvotos virsta labai dideliais pinigais. Kalbama apie šimtus milijonų litų, jeigu ne milijardus“, – sakė A.Kubilius, taip taikliai paaiškindamas, kodėl kompromiso paieškos tarp ES šalių nebuvo lengvos.

Tačiau iš Lietuvos ir kitų šalių išlygų prašymų, kurie priminė sunkiai išpainiojamus siūlus, Prancūzijos vadovui N.Sarkozy galiausiai pavyko nuausti sėkmingą kompromiso audeklą dėl klimato kaitos paketo.

Tiltams sąlygos sudarytos

Susitarti pavyko ir dėl krizės ištiktos ekonomikos gaivinimo plano. ES lyderiai parėmė Europos Komisijos planą ir sutarė, jog ekonomikai gaivinti bus skiriama 1,5 proc. ES bendrojo vidaus produkto.

Europos Komisijos parengtame ekonomikos gaivinimo plane Lietuvos vadovams labiausiai rūpėjo siūlymas per artimiausius dvejus metus iš ES biudžeto prioritetiniams elektros jungčių ir greitojo interneto projektams paskirti 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų).

Baltijos regiono elektros jungtys kaip tik ir laikomos prioritetiniu ES projektu ir galima tikėtis, jog dalis šios sumos bus skirta būtent joms.

Baigiamajame susitikimo dokumente 5 mlrd. eurų suma neminima, tačiau elektros jungčių projektai nėra pamiršti.

Tekste teigiama, jog Komisijai pateikus konkrečius projektus iš ES biudžeto jiems bus ieškoma finansavimo.

„Sąlygas tiesti elektros jungtis į Švediją ir Lenkiją mes turime. Dabar viskas priklauso nuo mūsų pačių“, – sakė prezidentas V.Adamkus.

Pajuto ES šalių solidarumą

Tiek V.Adamkus, tiek A.Kubilius džiaugėsi: mūsų šalies energetinis saugumas ir gerovė uždarius Ignalinos atominę elektrinę yra garantuoti.

Tačiau dar neaišku, kaip Lietuva iš padėties suksis pirmuosius dvejus arba trejus metus po elektrinės uždarymo.

„Briuselyje mes pajutome tikrą Komisijos ir ES šalių vadovų solidarumą su Lietuva. Tai leidžia tikėtis, kad Europa mums padės išspręsti ir trumpalaikes problemas, su kuriomis susidursime po Ignalinos elektrinės uždarymo“, – vylėsi A.Kubilius.

Premjeras tikino, jog pasišviesti žvakėmis ir šildytis malkomis Lietuvai nereikės.

* * *

Stiprins Rytų frontą

* Europos vadovai įsipareigojo stiprinti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą su rytinėmis ES kaimynėmis.

* Lyginant su pietinėmis, ypač Viduržemio jūros regiono kaimynėmis, ES kaimynystės politika rytų kryptimi buvo gerokai pasyvesnė.

* Gruodžio 3 d. Europos Komisija pateikė komunikatą dėl Rytų partnerystės. Jame siūloma stiprinti dvišalius santykius su Gruzija, Ukraina, Moldova, Armėnija, Azerbaidžanu ir Baltarusija. Pastarosios atžvilgiu paskelbta išlyga – santykius glaudinti, kai ši valstybė ims labiau gerbti žmogaus teises ir spaudos laisvę.

* Komisija siūlo su visomis rytinėmis kaimynėmis pasirašyti bendradarbiavimą stiprinančias Asociacijos sutartis, kurti laisvosios prekybos zonas, lengvinti vizų režimą, stiprinti bendradarbiavimą energetikos srityje ir padidinti joms finansinę paramą.

* Prie šio komunikato dabar turėtų padirbėti ES šalių ministrai ir jau per pirmąjį kitų metų pusmetį, kai blokui pirmininkaus Čekija, tikimasi patvirtinti Rytų partnerystės susitarimą.

Edita URMONAITĖ
LR korespondentė Paryžiuje ir Briuselyje