Naujienos

Mūsų valstybė vykdo ekspansyvią užsienyje akredituotų garbės konsulų politiką ir tvirtina, jog garbės atstovai puikiai pasitarnauja šaliai. Beveik visos pasaulio šalys, tarp jų ir Lietuva, be oficialių diplomatinių atstovybių ir karjeros konsulų vadovaujamų įstaigų, steigia ir garbės konsulatus, vadovaujamus paskirtųjų garbės konsulų. Šiuo metu Lietuvai užsienyje atstovauja šešis kartus daugiau garbės konsulų nei tokių asmenų užsienio valstybės yra paskyrusios Lietuvoje. URM pareigūnų teigimu, Lietuvos garbės konsulai labai padeda plėtoti oficialiąją šalies diplomatiją užsienyje ir sėkmingai pritraukia investicijas. Tinklas vis plečiamas Šiuo metu Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) yra paskyrusi 119 garbės konsulų 57-iose pasaulio valstybėse. Tuo tarpu Lietuvoje yra tik dvidešimties užsienio valstybių garbės konsulų. Dauguma valstybių turi po vieną garbės konsulą, išskyrus Ukrainą, kuri šiuo metu mūsų šalyje turi du garbės konsulus. Kita šalis negali paskirti savo garbės konsulo be valstybės šeimininkės sutikimo. “Garbės konsulų skaičiaus vienoje šalyje nereglamentuoja jokie normatyvai ar rekomendacijos. Tai garbės konsulą skiriančios šalies motyvuotas apsisprendimas ir kreipimasis į priimančiąją šalį. Jų skaičių tam tikroje šalyje diktuoja bendradarbiavimo aktyvumas ir principai, taip pat regioninio bendradarbiavimo vystymasis tarp šalių”, - “Kauno dienai” paaiškino URM ambasadorius ypatingiems pavedimams Romanas Podagėlis, kuruojantis garbės konsulų veiklą. Jungtinėse Amerikos Valstijose yra net 14 Lietuvos garbės konsulų ir svarstoma dar vieno kandidatūra, Vokietijoje - 7, Švedijoje - 6, Italijoje - 5, kitose valstybėse - mažiau. Ambasadoriaus R.Podagėlio teigimu, Lietuvos garbės konsulų tinklas užsienio valstybėse nuolat didėja. “Vieni garbės konsulai atšaukiami, skiriami nauji, tas procesas nuolat vyksta. Mes jokiu būdu nesame užsibrėžę pasiekti kažkokio garbės konsulų skaičiaus, tačiau jeigu pasveriame savo interesus kitose valstybėse ir matome, kad tų interesų kiekis didėja, tuomet ir plečiame savo tinklą. Tačiau kad ir kiek garbės konsulų būtų, mums reikia, kad jie visi būtų aktyvūs”, - sakė R.Podagėlis. Kandidatai atrenkami pagal rekomendacijas Pasak R.Podagėlio, garbės konsulais gali būti įvairių profesijų nepriekaištingos reputacijos žmonės: visuomenės veikėjai, verslininkai, politikai, meno pasaulio atstovai. Steigiant garbės konsulatus, atsižvelgiama į formuojamus naujus Lietuvos užsienio politikos prioritetus ir ekonominį bendradarbiavimą su užsienio šalimis, konkrečios valstybės politinę, ekonominę reikšmę Lietuvai. Sėkmingam ir glaudesniam bendradarbiavimui su garbės konsulais URM organizuoja jų suvažiavimus Vilniuje. Tokie suvažiavimai jau vyko 2001 ir 2004 metais. R.Podagėlio tvirtinimu, garbės konsulais tampama įvairiai: “Jeigu mūsų valstybė turi stipriai išreikštų interesų kokioje nors užsienio šalyje, tuomet mes patys visais legaliais kanalais bandome rinkti tam tikrų autoritetingų asmenų rekomendacijas, patys vykdome paieškas. Bet būna ir taip, kad asmenys patys pasisiūlo. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju kandidatai atrenkami labai atsakingai”. Garbės konsulų veiklą reglamentuoja 1963 metų Vienos konvencija dėl konsulinių santykių. Šioje konvencijoje numatytos ir garbės konsulų teisės bei pareigos. Lietuvos garbės konsulams, pasak R.Podagėlio, URM kelia tokius veiklos prioritetus: skatinti Lietuvos ir valstybės, kurioje įsteigtas garbės konsulatas, draugiškus santykius ir plėtoti prekybinius, ekonominius, kultūrinius, mokslinius ir švietimo ryšius; ginti Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų interesus priimančios valstybės konsulinėje apygardoje ir teikti jiems reikalingą pagalbą; reprezentuoti Lietuvą viešuose renginiuose ir susitikimuose; bendradarbiauti su priimančioje valstybėje gyvenančiais Lietuvos piliečiais ir išeivija. Kadencija - treji metai “Garbės konsulo pareigybė pirmiausia yra garbingas statusas ir padėtis visuomenėje. Garbės konsulai dirba be atlygio, jie savo lėšomis nuomoja patalpas, samdo personalą. Užsienio reikalų ministerija garbės konsulams suteikia tik informaciją, emblemą ir vėliavą garbės konsulatui”, - sakė R.Podagėlis. Ambasadoriaus ypatingiems pavedimams teigimu, patys garbės konsulai iš šios veiklos jokios ypatingos naudos neišpeša. “Jei tos naudos ir yra, tai jos labai nedaug. Pagrindinis atlygis ir yra garbė. Žinoma, kai kas dar priklauso ir nuo tos šalies, kurioje įsteigtas garbės konsulatas, požiūrio į garbės konsulus. Galbūt kai kuriose šalyse jiems suteikiamos kokios nors nedidelės lengvatos”, - svarstė R.Podagėlis. Lietuvos garbės konsulai skiriami trejiems metams. Kadencijos pabaigoje sprendžiamas jų įgaliojimų pratęsimo, galimo jų klasės pakėlimo ar jų atšaukimo klausimas. “Tai atliekama kolegialiai, įvertinami visi atsiliepimai apie garbės konsulo veiklą. Esant neigiamiems atsiliepimams, garbės konsulas atšaukiamas. Praktiškai būna ir tokių atvejų, kai garbės konsulas dėl sveikatos būklės, profesinio užimtumo ar kitų asmeninių priežasčių prašo priimti jo atsistatydinimą. Bet tai reti atvejai, nes sprendimą skirti garbės konsulą Užsienio reikalų ministerija priima įvertinusi visus argumentus, be to, ir pats kandidatas į garbės konsulus atsakingai prisiima ne tik garbę būti šalies atstovu, bet ir įsipareigojimus”, - paaiškino ambasadorius. Paklaustas ar URM patenkinta Lietuvos garbės konsulų veikla ir aktyvumu, R.Podagėlis nedvejodamas atsakė teigiamai. “Iš karto galiu pasakyti, kad patenkinta. Visi mūsų paskirti garbės konsulai yra aktyvūs ir tai atsispindi jų veikloje - ekonomikos, politikos, kultūros, švietimo, bendradarbiavimo su lietuvių bendruomenėmis užsienyje, žiniasklaidos srityse. Bene svariausias garbės konsulų indėlis yra pritraukiant į Lietuvą užsienio kapitalo investicijas. Bet niekada jokiais rezultatais mes neturėtume pasitenkinti iki galo. Sakyčiau, iš garbės konsulų galėtume gauti dar daugiau naudos”, - sakė R.Podagėlis. Pasižymėjusiųjų sąrašas ilgas Labiausiai girdimi garbės konsulai tampa ne dėl kasdienės veiklos, o atsitikus tam tikriems pasaulio įvykiams. Pavyzdžiui, kai Pietryčių Azijoje pernai metų pabaigoje įvyko stichinė nelaimė - cunamis, šiame pasaulio regione dirbantys Lietuvos garbės konsulai operatyviai atliko darbą nustatant ar nebuvo tarp turistų Lietuvos piliečių. Paprašytas paminėti bent kelis labiau pasižymėjusius Lietuvos garbės konsulus, R.Podagėlis pradėjo vardyti ilgą ir toli gražu ne baigtinį sąrašą: “Puikiu garbės konsulo veiklos pavyzdžiu gali būti nuoširdus garbės konsulo Milane Gvido Leveros elgesys - jis lanko ligoninėje vieną lietuvaitę, kurią ištiko nelaimė, domisi ir rūpinasi jos sveikata. Taip pat išskirtinio dėmesio yra verta mūsų garbės konsulo Andalūzijoje, Ispanijoje, daktaro Chosė Antonijaus Herados Garsijos veikla, kuris daug dėmesio skiria lietuvių problemoms. Nemažai konsulinio pobūdžio problemų Lietuvos piliečiams padeda spręsti mūsų garbės konsulai Pietų Amerikoje: Laima Grigaliūnas de Didžiulis - Kolumbijos Respublikoje, Jonas Valavičius - Brazilijoje, Judita Mintzeraitė-Blacher Volker - Ekvadoro Respublikoje”. Pasak R.Podagėlio, vien tai, kad daugiau nei dvi dešimtys garbės konsulų yra gavę aukštus Lietuvos valstybinius apdovanojimus, liudija apie jų aktyvią veiklą ir nuopelnus Lietuvai. Tarpininkas tarp jūreivių ir jų šeimų R.Podagėlis tarp kitų labiau savo atstovaujamai šaliai nusipelniusių garbės konsulų paminėjo ir garbės konsulą Jungtinėse Valstijose Algimantą A.Karnavičių, kuris itin daug darbo turėjo pernai, kai Floridoje sprendėsi dvylikos Lietuvos piliečių, dirbusių liūdnai pagarsėjusiame laive “Jalta, likimas. Su Panamos vėliava plaukiojusi “Jalta” JAV pakrančių apsaugos tarnybos buvo sulaikyta 2003 metais. Laive JAV teisėsaugininkai rado per pusketvirtos tonos kokaino, kurio rinkos vertė - daugiau nei milijardas litų. Laive dirbę dvylika jūreivių iš Lietuvos kartu su keturiais ukrainiečiais ir vienu kolumbiečiu buvo apkaltinti narkotikų kontrabanda. Po metus trukusio proceso vienuolika Lietuvos jūreivių buvo išteisinti. Dvyliktąjį, Arūną Milkintą, šį mėnesį JAV teismas, deja, pripažino kaltu ir jam skyrė devyniolikos su puse metų nelaisvės bausmę. Visą tą laikotarpį Floridoje reziduojantis A.A.Karnavičius buvo tarpininkas tarp įkalintų jūreivių ir jų šeimų Lietuvoje. Jis rūpinosi jų arešto sąlygomis, o vėliau padėjo jiems susitvarkyti sugrįžimo į Lietuvą dokumentus ir išvykti namo. “Taip jau atsitiko, kad “Jalta” buvo atvilkta į Tampos uostą, kuris yra labai arti konsulato, tad man ir teko nemažai padirbėti, - “Kauno dienai” sakė A.A.Karnavičius. - Dirbome kartu su ambasadoriumi Vygaudu Ušacku. Aš lankiau tuos jūreivius, bandžiau kiek galėdamas informuoti tiek areštuotuosius apie tai, kas yra dėl jų daroma, tiek perduodavau žinias ambasadai Vašingtone, kokia jų padėtis, kokiomis sąlygomis jie laikomi. Jūreivių šeimos iš Klaipėdos per mane saviškiams siųsdavo laiškus, pinigus ir siuntinius”. Konsulatas įrengtas spaustuvėje A.A.Karnavičiaus “Jaltos” misija vis dar nesibaigė. Jis ir toliau padeda rūsčios bausmės sulaukusiam A.Milkintui bendrauti su namiškiais Lietuvoje, padeda jiems apsikeisti laiškais, perduoda A.Milkintui iš tėviškės į kalėjimą siunčiamus pinigus. Į nuteistojo bylos detales garbės konsulas sakė nesigilinęs, nes nesąs teisininkas. “Man tik svarbu, kad Lietuvos pilietis būtų tvarkingai, švariai, padoriai laikomas, tinkamai maitinamas ir sveikas. Taip pat apie padėtį nuolatos turiu raportuoti ambasadoriui”, - sakė A.A.Karnavičius. Garbės ambasadorius A.A.Karnavičius 1951 metais gimė Čikagoje, per karą iš Lietuvos pasitraukusių Angelės ir Albino Karnių šeimoje. Po septynerių metų tėvai persikraustė į Floridą. Dabar Floridos Vakarų pakrantėje, Sent Pitersbergo mieste, gyvena abu garbaus amžiaus tėvai, A.A.Karnavičius ir ketveriais metais jaunesnis jo brolis. A.A.Karnavičius kartu su žmona užsiima spaudos verslu, turi nuosavą spaustuvę ir vieną kambarį jos pastate yra skyręs garbės konsulatui. “Garbės konsulu mane 1999 metais paskyrė tuometinis užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas. Neseniai buvau patvirtintas jau trečiai kadencijai”, - sakė A.A.Karnavičius. Pasak garbės konsulo, jis ir visi jo kolegos yra savanoriai, tačiau negaili savo laiko atlikdami šias pareigas. “Labai dažnai į mane kreipiasi vietos lietuviai, tiek Lietuvos piliečiai, tiek įvairiais laikais į Ameriką atvykę tautiečiai, ir teiraujasi informacijos apie kelionę į tėvynę, klausinėja, kaip reikia susitvarkyti įgaliojimus, vizas, pasus. Žinoma, būdami garbės konsulais, mes neteikiame tokių konsulinių paslaugų, tačiau galime suteikti informacijos, kur jie gali tai padaryti”, - paaiškino A.A.Karnavičius. Kasmet rengia golfo turnyrus Floridoje įsikūrusi gausi lietuvių diaspora. Pasak A.A.Karnavičiaus, lietuvių klubas šioje valstijoje gyvuoja jau pusšimtį metų. Kiekvieną sekmadienį vyksta lietuviškos Mišios, po kurių į klubą susirenka nuo dviejų iki keturių šimtų lietuvių kilmės asmenų. Šis būrys dar labiau pagausėja žiemą, kuomet poilsiauti į šią pietinę valstiją susirenka lietuviai iš šiaurinių valstijų, pietiečių juokais vadinami “sniego paukščiais”. Pasinaudodamas tokia situacija, A.A.Karnavičiaus konsulatas kasmet kovo mėnesį organizuoja įvairius renginius lietuviams. Pavyzdžiui, jau penktus metus vyksta lietuvių golfo turnyras, kurį remia konsulatas. Šiemet į turnyrą susirinko net aštuoniasdešimt šio žaidimo mėgėjų, o kitais metais A.A.Karnavičius tikisi dar gausesnio dalyvių būrio. Šiemet tuo pačiu metu Sent Pitersberge įvyko pirmasis Lietuvos garbės konsulų Jungtinėse Valstijose suvažiavimas. “Sutvarkėme šį reikalą kartu su ambasadoriumi. Tai išties buvo labai geras, įdomus ir naudingas renginys, nes iki tol daugelis garbės konsulų vienas kitą buvo matęs tik nuotraukose. Posėdžiavome visą dieną, artimai susipažinome ir dabar mums daug lengviau sekasi bendrauti, tvarkyti bendrus reikalus”, - sakė A.A.Karnavičius. Be lietuvybės skatinimo ir puoselėjimo, garbės konsulas viena svarbiausių savo užduočių laiko informacijos apie Lietuvą skleidimą tarp amerikiečių: “Manau, kad turiu bandyti kiek galima daugiau aiškinti nelietuviams, amerikiečiams, kurie nieko negirdėjo apie Lietuvą, kad yra toks kraštas, kad jis jau penkiolika metų laisvas, kad jo ekonomika orientuota nebe į Rytų, o į Vakarų pusę, - sakė A.A.Karnavičius. - Turiu papasakoti, koks gražus ir įdomus kraštas ta Lietuva. Ir aš darau tai čia, Sent Pitersberge, bendraudamas su verslininkais ir meno žmonėmis”.  Arūnas IVAŠKEVIČIUS

Mūsų valstybė vykdo ekspansyvią užsienyje akredituotų garbės konsulų politiką ir tvirtina, jog garbės atstovai puikiai pasitarnauja šaliai.

Beveik visos pasaulio šalys, tarp jų ir Lietuva, be oficialių diplomatinių atstovybių ir karjeros konsulų vadovaujamų įstaigų, steigia ir garbės konsulatus, vadovaujamus paskirtųjų garbės konsulų. Šiuo metu Lietuvai užsienyje atstovauja šešis kartus daugiau garbės konsulų nei tokių asmenų užsienio valstybės yra paskyrusios Lietuvoje. URM pareigūnų teigimu, Lietuvos garbės konsulai labai padeda plėtoti oficialiąją šalies diplomatiją užsienyje ir sėkmingai pritraukia investicijas.

Tinklas vis plečiamas

Šiuo metu Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) yra paskyrusi 119 garbės konsulų 57-iose pasaulio valstybėse. Tuo tarpu Lietuvoje yra tik dvidešimties užsienio valstybių garbės konsulų. Dauguma valstybių turi po vieną garbės konsulą, išskyrus Ukrainą, kuri šiuo metu mūsų šalyje turi du garbės konsulus. Kita šalis negali paskirti savo garbės konsulo be valstybės šeimininkės sutikimo.

“Garbės konsulų skaičiaus vienoje šalyje nereglamentuoja jokie normatyvai ar rekomendacijos.

Tai garbės konsulą skiriančios šalies motyvuotas apsisprendimas ir kreipimasis į priimančiąją šalį. Jų skaičių tam tikroje šalyje diktuoja bendradarbiavimo aktyvumas ir principai, taip pat regioninio bendradarbiavimo vystymasis tarp šalių”, - “Kauno dienai” paaiškino URM ambasadorius ypatingiems pavedimams Romanas Podagėlis, kuruojantis garbės konsulų veiklą.

Jungtinėse Amerikos Valstijose yra net 14 Lietuvos garbės konsulų ir svarstoma dar vieno kandidatūra, Vokietijoje - 7, Švedijoje - 6, Italijoje - 5, kitose valstybėse - mažiau. Ambasadoriaus R.Podagėlio teigimu, Lietuvos garbės konsulų tinklas užsienio valstybėse nuolat didėja.

“Vieni garbės konsulai atšaukiami, skiriami nauji, tas procesas nuolat vyksta. Mes jokiu būdu nesame užsibrėžę pasiekti kažkokio garbės konsulų skaičiaus, tačiau jeigu pasveriame savo interesus kitose valstybėse ir matome, kad tų interesų kiekis didėja, tuomet ir plečiame savo tinklą. Tačiau kad ir kiek garbės konsulų būtų, mums reikia, kad jie visi būtų aktyvūs”, - sakė R.Podagėlis.

Kandidatai atrenkami pagal rekomendacijas

Pasak R.Podagėlio, garbės konsulais gali būti įvairių profesijų nepriekaištingos reputacijos žmonės: visuomenės veikėjai, verslininkai, politikai, meno pasaulio atstovai. Steigiant garbės konsulatus, atsižvelgiama į formuojamus naujus Lietuvos užsienio politikos prioritetus ir ekonominį bendradarbiavimą su užsienio šalimis, konkrečios valstybės politinę, ekonominę reikšmę Lietuvai.

Sėkmingam ir glaudesniam bendradarbiavimui su garbės konsulais URM organizuoja jų suvažiavimus Vilniuje. Tokie suvažiavimai jau vyko 2001 ir 2004 metais.

R.Podagėlio tvirtinimu, garbės konsulais tampama įvairiai: “Jeigu mūsų valstybė turi stipriai išreikštų interesų kokioje nors užsienio šalyje, tuomet mes patys visais legaliais kanalais bandome rinkti tam tikrų autoritetingų asmenų rekomendacijas, patys vykdome paieškas. Bet būna ir taip, kad asmenys patys pasisiūlo. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju kandidatai atrenkami labai atsakingai”.

Garbės konsulų veiklą reglamentuoja 1963 metų Vienos konvencija dėl konsulinių santykių. Šioje konvencijoje numatytos ir garbės konsulų teisės bei pareigos.

Lietuvos garbės konsulams, pasak R.Podagėlio, URM kelia tokius veiklos prioritetus: skatinti Lietuvos ir valstybės, kurioje įsteigtas garbės konsulatas, draugiškus santykius ir plėtoti prekybinius, ekonominius, kultūrinius, mokslinius ir švietimo ryšius; ginti Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų interesus priimančios valstybės konsulinėje apygardoje ir teikti jiems reikalingą pagalbą; reprezentuoti Lietuvą viešuose renginiuose ir susitikimuose; bendradarbiauti su priimančioje valstybėje gyvenančiais Lietuvos piliečiais ir išeivija.

Kadencija - treji metai

“Garbės konsulo pareigybė pirmiausia yra garbingas statusas ir padėtis visuomenėje. Garbės konsulai dirba be atlygio, jie savo lėšomis nuomoja patalpas, samdo personalą. Užsienio reikalų ministerija garbės konsulams suteikia tik informaciją, emblemą ir vėliavą garbės konsulatui”, - sakė R.Podagėlis.

Ambasadoriaus ypatingiems pavedimams teigimu, patys garbės konsulai iš šios veiklos jokios ypatingos naudos neišpeša.

“Jei tos naudos ir yra, tai jos labai nedaug. Pagrindinis atlygis ir yra garbė. Žinoma, kai kas dar priklauso ir nuo tos šalies, kurioje įsteigtas garbės konsulatas, požiūrio į garbės konsulus. Galbūt kai kuriose šalyse jiems suteikiamos kokios nors nedidelės lengvatos”, - svarstė R.Podagėlis.

Lietuvos garbės konsulai skiriami trejiems metams. Kadencijos pabaigoje sprendžiamas jų įgaliojimų pratęsimo, galimo jų klasės pakėlimo ar jų atšaukimo klausimas.

“Tai atliekama kolegialiai, įvertinami visi atsiliepimai apie garbės konsulo veiklą. Esant neigiamiems atsiliepimams, garbės konsulas atšaukiamas. Praktiškai būna ir tokių atvejų, kai garbės konsulas dėl sveikatos būklės, profesinio užimtumo ar kitų asmeninių priežasčių prašo priimti jo atsistatydinimą. Bet tai reti atvejai, nes sprendimą skirti garbės konsulą Užsienio reikalų ministerija priima įvertinusi visus argumentus, be to, ir pats kandidatas į garbės konsulus atsakingai prisiima ne tik garbę būti šalies atstovu, bet ir įsipareigojimus”, - paaiškino ambasadorius.

Paklaustas ar URM patenkinta Lietuvos garbės konsulų veikla ir aktyvumu, R.Podagėlis nedvejodamas atsakė teigiamai.

“Iš karto galiu pasakyti, kad patenkinta. Visi mūsų paskirti garbės konsulai yra aktyvūs ir tai atsispindi jų veikloje - ekonomikos, politikos, kultūros, švietimo, bendradarbiavimo su lietuvių bendruomenėmis užsienyje, žiniasklaidos srityse. Bene svariausias garbės konsulų indėlis yra pritraukiant į Lietuvą užsienio kapitalo investicijas. Bet niekada jokiais rezultatais mes neturėtume pasitenkinti iki galo. Sakyčiau, iš garbės konsulų galėtume gauti dar daugiau naudos”, - sakė R.Podagėlis.

Pasižymėjusiųjų sąrašas ilgas

Labiausiai girdimi garbės konsulai tampa ne dėl kasdienės veiklos, o atsitikus tam tikriems pasaulio įvykiams. Pavyzdžiui, kai Pietryčių Azijoje pernai metų pabaigoje įvyko stichinė nelaimė - cunamis, šiame pasaulio regione dirbantys Lietuvos garbės konsulai operatyviai atliko darbą nustatant ar nebuvo tarp turistų Lietuvos piliečių.

Paprašytas paminėti bent kelis labiau pasižymėjusius Lietuvos garbės konsulus, R.Podagėlis pradėjo vardyti ilgą ir toli gražu ne baigtinį sąrašą: “Puikiu garbės konsulo veiklos pavyzdžiu gali būti nuoširdus garbės konsulo Milane Gvido Leveros elgesys - jis lanko ligoninėje vieną lietuvaitę, kurią ištiko nelaimė, domisi ir rūpinasi jos sveikata. Taip pat išskirtinio dėmesio yra verta mūsų garbės konsulo Andalūzijoje, Ispanijoje, daktaro Chosė Antonijaus Herados Garsijos veikla, kuris daug dėmesio skiria lietuvių problemoms. Nemažai konsulinio pobūdžio problemų Lietuvos piliečiams padeda spręsti mūsų garbės konsulai Pietų Amerikoje: Laima Grigaliūnas de Didžiulis - Kolumbijos Respublikoje, Jonas Valavičius - Brazilijoje, Judita Mintzeraitė-Blacher Volker - Ekvadoro Respublikoje”.

Pasak R.Podagėlio, vien tai, kad daugiau nei dvi dešimtys garbės konsulų yra gavę aukštus Lietuvos valstybinius apdovanojimus, liudija apie jų aktyvią veiklą ir nuopelnus Lietuvai.

Tarpininkas tarp jūreivių ir jų šeimų

R.Podagėlis tarp kitų labiau savo atstovaujamai šaliai nusipelniusių garbės konsulų paminėjo ir garbės konsulą Jungtinėse Valstijose Algimantą A.Karnavičių, kuris itin daug darbo turėjo pernai, kai Floridoje sprendėsi dvylikos Lietuvos piliečių, dirbusių liūdnai pagarsėjusiame laive “Jalta, likimas.

Su Panamos vėliava plaukiojusi “Jalta” JAV pakrančių apsaugos tarnybos buvo sulaikyta 2003 metais. Laive JAV teisėsaugininkai rado per pusketvirtos tonos kokaino, kurio rinkos vertė - daugiau nei milijardas litų. Laive dirbę dvylika jūreivių iš Lietuvos kartu su keturiais ukrainiečiais ir vienu kolumbiečiu buvo apkaltinti narkotikų kontrabanda.

Po metus trukusio proceso vienuolika Lietuvos jūreivių buvo išteisinti. Dvyliktąjį, Arūną Milkintą, šį mėnesį JAV teismas, deja, pripažino kaltu ir jam skyrė devyniolikos su puse metų nelaisvės bausmę.

Visą tą laikotarpį Floridoje reziduojantis A.A.Karnavičius buvo tarpininkas tarp įkalintų jūreivių ir jų šeimų Lietuvoje. Jis rūpinosi jų arešto sąlygomis, o vėliau padėjo jiems susitvarkyti sugrįžimo į Lietuvą dokumentus ir išvykti namo.

“Taip jau atsitiko, kad “Jalta” buvo atvilkta į Tampos uostą, kuris yra labai arti konsulato, tad man ir teko nemažai padirbėti, - “Kauno dienai” sakė A.A.Karnavičius. - Dirbome kartu su ambasadoriumi Vygaudu Ušacku. Aš lankiau tuos jūreivius, bandžiau kiek galėdamas informuoti tiek areštuotuosius apie tai, kas yra dėl jų daroma, tiek perduodavau žinias ambasadai Vašingtone, kokia jų padėtis, kokiomis sąlygomis jie laikomi. Jūreivių šeimos iš Klaipėdos per mane saviškiams siųsdavo laiškus, pinigus ir siuntinius”.

Konsulatas įrengtas spaustuvėje

A.A.Karnavičiaus “Jaltos” misija vis dar nesibaigė. Jis ir toliau padeda rūsčios bausmės sulaukusiam A.Milkintui bendrauti su namiškiais Lietuvoje, padeda jiems apsikeisti laiškais, perduoda A.Milkintui iš tėviškės į kalėjimą siunčiamus pinigus. Į nuteistojo bylos detales garbės konsulas sakė nesigilinęs, nes nesąs teisininkas.

“Man tik svarbu, kad Lietuvos pilietis būtų tvarkingai, švariai, padoriai laikomas, tinkamai maitinamas ir sveikas. Taip pat apie padėtį nuolatos turiu raportuoti ambasadoriui”, - sakė A.A.Karnavičius.

Garbės ambasadorius A.A.Karnavičius 1951 metais gimė Čikagoje, per karą iš Lietuvos pasitraukusių Angelės ir Albino Karnių šeimoje. Po septynerių metų tėvai persikraustė į Floridą. Dabar Floridos Vakarų pakrantėje, Sent Pitersbergo mieste, gyvena abu garbaus amžiaus tėvai, A.A.Karnavičius ir ketveriais metais jaunesnis jo brolis.

A.A.Karnavičius kartu su žmona užsiima spaudos verslu, turi nuosavą spaustuvę ir vieną kambarį jos pastate yra skyręs garbės konsulatui.

“Garbės konsulu mane 1999 metais paskyrė tuometinis užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas. Neseniai buvau patvirtintas jau trečiai kadencijai”, - sakė A.A.Karnavičius.

Pasak garbės konsulo, jis ir visi jo kolegos yra savanoriai, tačiau negaili savo laiko atlikdami šias pareigas.

“Labai dažnai į mane kreipiasi vietos lietuviai, tiek Lietuvos piliečiai, tiek įvairiais laikais į Ameriką atvykę tautiečiai, ir teiraujasi informacijos apie kelionę į tėvynę, klausinėja, kaip reikia susitvarkyti įgaliojimus, vizas, pasus. Žinoma, būdami garbės konsulais, mes neteikiame tokių konsulinių paslaugų, tačiau galime suteikti informacijos, kur jie gali tai padaryti”, - paaiškino A.A.Karnavičius.

Kasmet rengia golfo turnyrus

Floridoje įsikūrusi gausi lietuvių diaspora. Pasak A.A.Karnavičiaus, lietuvių klubas šioje valstijoje gyvuoja jau pusšimtį metų. Kiekvieną sekmadienį vyksta lietuviškos Mišios, po kurių į klubą susirenka nuo dviejų iki keturių šimtų lietuvių kilmės asmenų. Šis būrys dar labiau pagausėja žiemą, kuomet poilsiauti į šią pietinę valstiją susirenka lietuviai iš šiaurinių valstijų, pietiečių juokais vadinami “sniego paukščiais”.

Pasinaudodamas tokia situacija, A.A.Karnavičiaus konsulatas kasmet kovo mėnesį organizuoja įvairius renginius lietuviams. Pavyzdžiui, jau penktus metus vyksta lietuvių golfo turnyras, kurį remia konsulatas. Šiemet į turnyrą susirinko net aštuoniasdešimt šio žaidimo mėgėjų, o kitais metais A.A.Karnavičius tikisi dar gausesnio dalyvių būrio.

Šiemet tuo pačiu metu Sent Pitersberge įvyko pirmasis Lietuvos garbės konsulų Jungtinėse Valstijose suvažiavimas.

“Sutvarkėme šį reikalą kartu su ambasadoriumi. Tai išties buvo labai geras, įdomus ir naudingas renginys, nes iki tol daugelis garbės konsulų vienas kitą buvo matęs tik nuotraukose. Posėdžiavome visą dieną, artimai susipažinome ir dabar mums daug lengviau sekasi bendrauti, tvarkyti bendrus reikalus”, - sakė A.A.Karnavičius.

Be lietuvybės skatinimo ir puoselėjimo, garbės konsulas viena svarbiausių savo užduočių laiko informacijos apie Lietuvą skleidimą tarp amerikiečių: “Manau, kad turiu bandyti kiek galima daugiau aiškinti nelietuviams, amerikiečiams, kurie nieko negirdėjo apie Lietuvą, kad yra toks kraštas, kad jis jau penkiolika metų laisvas, kad jo ekonomika orientuota nebe į Rytų, o į Vakarų pusę, - sakė A.A.Karnavičius. - Turiu papasakoti, koks gražus ir įdomus kraštas ta Lietuva. Ir aš darau tai čia, Sent Pitersberge, bendraudamas su verslininkais ir meno žmonėmis”. 

Arūnas IVAŠKEVIČIUS