Naujienos

Vakar sostinėje prasidėjo Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė "Amžių sutartinė". Po miestą pabiro daugiau kaip 40 tūkst. šokėjų ir dainorėlių. Jų gausą lėmė tai, kad šiemet vienu metu draugėn susibūrė trys dainų šventės - moksleivių, suaugusiųjų ir pasaulio lietuvių.

Liaudies dainomis ir šokiais žiūrovai mėgausis šešias dienas, iki liepos 6-osios, kai minėsime Valstybės dieną. Keturiolika dainų šventės renginių - svarbiausias Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio akcentas, leidžiantis pajusti tautos vienybę, bendros dainos jėgą, tautiškumo ir savigarbos raišką. Ši išskirtinė nacionalinės kultūros - dainų švenčių - tradicija, gyvuojanti jau 85 metus, pasak pačių šventės dalyvių, leidžia pasijusti esant lietuviais - traukiant bendrą dainą, trypiant bendrą šokį. Štai kai kurių šalių išeivių šokių kolektyvų jaunimas jau nemoka lietuviškai, tačiau kaip smagiai sukasi lietuviškų šokių sūkuryje. "Tai darydami, jaučiame savo šaknis, pasijuntame esą lietuviai", - tvirtino jie.

Tautiniais drabužiais pasipuošusių šventės dalyvių - pilnas miestas. Ir tai visus pakiliai nuteikia: panašios nuotaikos buvo užvaldžiusios Sąjūdžio laikais, Baltijos kelyje.

Pradėjo protėvių giesme

Šventės pradžios renginius "Čia tūkstantį metų dabar" pradėjo pagonišką dvasią skleidžianti "Protėvių giesmė", vakarop vykusi Sereikiškių parke. Pagoniška procesija, šventą ugnį atnešusi į Sereikiškių kalnelį, atliko Broniaus Kutavičiaus "Paskutines pagonių apeigas". Svarbiausias žynys (aktorius Ramūnas Abukevičius) prabilo žodžiais apie skaudų tautos religinį virsmą: "Jie atėjo į mūsų žemę, naikino mūsų girias ir sakė, kad tai yra gera. Jie žudė mūsų moteris ir vaikus ir sakė, kad tai yra gera. Praėjo daugiau kaip 400 metų ir mes patys naikiname savo girias ir sakome, kad tai yra gera. Jie turi gerą posakį: "Atleisk jiems, Viešpatie, nes jie nežino, ką daro." Tikėkime, kad išmintis ateis į mūsų protus ir mes suvoksime, kas yra gera."

Protėvių tikėjimo apeigos bylojo apie meilę gamtai - per teatralizuotas gailestingumo apeigas į dangų buvo paleisti balandžiai, į Vilnios upę - žuvys. Nuo upės šlaito nusileidus vienuolių procesijai nuskambėjo "Grigališkasis choralas". Tuo metu pakrantės akmenys buvo nudažyti Lietuvos vėliavos spalvomis. Vėliau procesija, į kurią buvo įtraukti ir penki gabiausi vaikai - TV viktorinos "Lietuvos tūkstantmečio vaikai" dalyviai - su šventąja ugnim keliavo į Bernardinų bažnyčią, kur vyko renginys "Giesmė širdimi". Čia nuskambėjo Algirdo Martinaičio "Giesmė šv. Pranciškui". Šv. Jonų bažnyčioje, renginyje "Giesmė protui", buvo atlikti Vytauto Miškinio kūriniai bei Jono Tamulionio "7 dedikacijos Lietuvai".

Po 21 val. Katedros aikštėje vykusio atidarymo koncerto "Pasveikinkim vieni kitus" Tūkstantmečio deklaraciją pasirašė žymūs Lietuvos žmonės, po to - siunčiant ją per minią, - ir visi aikštėje susirinkusieji. Paskutinieji jos žodžiai skamba tarsi malda: "O, Lietuva, ir būsimus tūkstančius metų tvirtink mūsų ryžtą būti su tavimi ir tau. Protu ir širdimi. Įdėk į mūsų lūpas pasididžiavimo palaimą, kai tariame ir tarsime plačiam pasauliui: Mes - žmonės Lietuvos!"

Dalyvių gausa

* Ansamblių vakare "Metai" (liepos 2 d., 22 val., Kalnų parke. Renginys mokamas) dalyvaus 3,5 tūkst. dalyvių.
* Moksleivių dainų dienoje "Skambantys vaikystės sodai" (liepos 3 d., 17 val., Vingio parke) dainuos 16 tūkst. dalyvių.
* Kanklių koncerte "Skambėkit, kanklės" (liepos 3 d., 18 val., Šv. Jonų bažnyčioje) kankliuos 700 dalyvių.
* Folkloro dienoje "Žemynėle žiedkelėle" (liepos 4 d., 10 val. Sereikiškių parke ir pilių teritorijoje) dalyvaus 5,6 tūkst. dalyvių.
* Pučiamųjų koncerte "Vario audra" (liepos 4 d., 20 val., Kalnų parke. Renginys mokamas) gros 2 tūkst. muzikantų.
* Jungtiniame mėgėjų teatrų spektaklyje "Amerika pirtyje" (liepos 5 d., 18 val., Lietuvos rusų dramos teatre) vaidins 180 dalyvių.
* Šokių dienoje "Laiko brydėm" (liepos 5 d., 21 val., "Žalgirio" stadione. Renginys mokamas) šoks 8 tūkst. šokėjų.
* Dainų dienoje "Tūkstantmečio aušrų dainos Lietuvai" (liepos 6 d., 17 val., Vingio parke) dainuos 11 tūkst. dalyvių.

Į dainų šventę įsilies 1003 išeivijos lietuviai iš 16 pasaulio šalių:
* 22 užsienio lietuvių choruose - 386 choristai,
* 18 šokių ansamblių - 374 šokėjai,
* 11 folkloro ansamblių - 200 dalyvių,
* 13 mėgėjų teatro dalyvių,
* 9 skudutininkai,
* 10 liaudies instrumentų muzikantų.
* Gausiausia išeivijos delegacija - JAV (200 dalyvių), Kanados (134 dalyviai), Lenkijos (133 dalyviai).

Istorija

Pirmoji dainų šventė įvyko 1924 m. Kaune. Joje dalyvavo 86 chorai (apie 300 dainininkų).
Per visą Lietuvos didžiausios šventės istoriją jau surengta 17 masinių, bendratautinę reikšmę turinčių švenčių.
1994 m. į pirmąją jungtinę pasaulio lietuvių dainų šventę Lietuvoje įsitraukė ir išeivių kolektyvai.
2003 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių tradiciją UNESCO paskelbė pasauliniu žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.

*****

Daina palaiko tautą

Čikagos (JAV) lietuvių meno ansamblio "Dainava" meno vadovas ir dirigentas, Čikagos visų chorų koordinatorius Darius Polikaitis:

"Kai kurie choristai atvyko anksčiau, kai kurie - tik švenčių dienoms. Smagu, kad daugelis prieš renginius turėjome progos ir po Lietuvą pasižvalgyti. Mūsų šeima aplankė Šiaulius, pajūrį. Kai kurie choristai jau ne kartą buvę Lietuvoje, o kiti - tik pirmą. Aš dalyvauju jau ketvirtoje dainų šventėje, pirmoji buvo 1994 metais, kai tik atsirado tokia galimybė.

Daug repetavome Čikagoje, atvykome pasiruošę, stropiai mokėmės repertuarą. Žmonės supranta šio renginio svarbą, tūkstantmečio dainų šventės iškilumą, reikšmingumą mūsų tautai. Daina mūsų tautai visada buvo nepaprastai svarbi. Atsimenu iš vaikystės, kaip tėvelis su draugais susiėję mėgdavo užtraukti dainas, nereikėdavo nė kokio nors "baliuko". Matyt, kažkas mūsų tautos charakteryje yra, kad traukia dainuoti. Daina mūsų tautą palaikė sunkiausiais laikais: su ja žmonės ir liūdėdavo, ir linksmindavosi. Gal todėl dainų švenčių tradicija taip ilgai išliko. Tai kartu ir tautos vieningumo simbolis. Labai gražu, kad minios žmonių eina švęsti su dainomis ir šokiais.

Šventišką nuotaiką juntame visur. Be to, mes visi jau seniai įsijautę, nusiteikę ypatingai dainų šventei, ilgai ruošėmės, Čikagoje taip pat surengėme net keletą Lietuvos tūkstantmečiui skirtų koncertų."

*****

Šokdami jaučiamės lietuviai

Los Andželo (JAV) lietuvių bendruomenės šokių ansamblio "Spindulys", šiemet pelniusio "Aukso paukštės" apdovanojimą už Lietuvos nacionalinės kultūros ir dainų švenčių tradicijos puoselėjimą, vadovė Danguolė Razutytė-Varnienė:

"Į Lietuvą šiemet atvažiavo 24 studentiško amžiaus šokėjai. Turime dar apie 50 įvairaus amžiaus dalyvių. Su dainininkais ir šokėjais Los Andžele susidaro didelis būrys - apie 200. Mes visi susibūrę vienoje - Šv. Kazimiero - parapijoje.

Kai kam tai pirma kelionė į Lietuvą. Jiems šokti labai natūralu, šokdami ir dainuodami jaučiasi lietuviai. Nuo mažens lietuviškoje mokyklėlėje juos taip ir auginom. Studentus sunkiau sugaudyti, juk labai lengva pasiklysti Amerikos jūroje, tačiau tie, kurie šoko nuo mažens, su didžiausiu noru grįžta šokti tautinių šokių. Nors gyvenam išsisklaidę po visą miestą, bet savaitgaliais užsiimam lietuviška veikla.

Mūsų šokėjai iš kitų išsiskiria kostiumais. Tai autentiški, į Ameriką per Vokietiją atsivežti dar mūsų senelių ir išsaugoti iki šių dienų. Dauguma mūsų kolektyvo narių po dainų šventės dar pasiliks pas gimines, kai kurie jaunuoliai dirbs Vilniuje pagal lietuvių išeivių stažuočių programą. O svarbiausia - po dainų šventės visi važiuosime į Trakus ir ten švęsime "Spindulio" 60-metį!"

*****

Lietuva - antri namai

Juanas Ignacio Fourmentas Kalvelis, Argentinos lietuvių ansamblio "Gintaras" šokėjas, lietuviškos radijo valandėlės "Ecos de Lituania" vedėjas:

"Į Lietuvą, iš kurios kilęs mano senelis, atvykstu šeštą kartą, tačiau dauguma argentiniečių lankosi pirmąsyk. Jie džiaugiasi suradę savo giminių, spėjo su jais susitikti. Man gimines netoli Panevėžio surasti padėjo TV laida "Nepriklausoma paieškų tarnyba".

Išlaikyti lietuvybę užsienyje yra labai didelis darbas, tačiau mes to norime, nes jaučiamės lietuviai. Gaila, kad ne visi mokame lietuviškai, nes pas mus, skirtingai nei JAV, nėra sekmadieninių lietuviškų mokyklėlių. Aš kalbos išmokau Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijoje.

Lietuvoje man patinka viskas - ypač Vilnius. Čia man kaip antri namai, turiu daug gerų draugų. Nereikėtų to sakyti, bet man patinka ir lietuviškas alus."

*****

Viskas labai gerai!

Natalija Veblionytė, Brazilijos lietuvių šokių kolektyvo "Nemunas" vadovė:

"Mūsų 32 narių šokių kolektyvas "Nemunas" jau savaitė Lietuvoje. Aš čia jau trečią kartą. Pusė grupės - pirmąjį. Daugeliui ilgai tai buvo tik svajonė. Mes mylime Lietuvą! Viskas mums čia labai gerai! Tik iš pradžių buvo šalta, bet dabar orai pasitaisė. Šilumos užtenka.

Mano proseneliai kilę iš Lietuvos, visa mūsų šeima maišyto kraujo - lietuviško, ispaniško, itališko, braziliško."