BŪTŲ DIDŽIULĖ KLAIDA ATSTUMTI GRUZIJĄ ("Neue Osnabruecker Zeitung", 2008 03 15, neofilcialus vertimas iš vokiečių kalbos)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus savo interviu mūsų laikraščiui (Vert: „Neue Osnabruecker Zeitung“) sako, kad Vokietijos santykiai su kitomis ES valstybėmis Federalinės kanclerės Angela Merkel kadencijos metu kardinaliai pasikeitė – į gerąją pusę. Pone Prezidente, kokia tema Europos politikoje Jums atrodo esanti pati svarbiausia?
Aš išskirčiau energetikos politiką - ir ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai. Tai patvirtino ir Europos viršūnių susitikimas Briuselyje praėjusią savaitę. Susitikimo metu aiškiai dominavo tema, kaip mums reikia reaguoti į energijos stygių ir kaip energetinius išteklius būtų galima netrikdomai transportuoti iš Rusijos į Europą. Svarbiausia, kad ES kalbėtų vienu balsu.
Ar manote, kad Vokietijos ir Rusijos Baltijos jūros dujotiekis skatina kalbėjimąsi vienu balsu?
Ne, šiuo klausimu Europos Sąjungoje yra didelis nuomonių skirtumas. Juos reikia pašalinti taip, kad visiems partneriams iš to būtų nauda.
Kas Jus trikdo labiausiai?
Visų pirma aplinkosauginiu aspektu dujotiekis Baltijos jūros dugnu absoliučiai nepriimtinas. Be to, vadinamasis gintarinis kelias yra daug pigesnis ir aplinkai saugesnis. Apmaudu, kad buvęs kancleris Gerhard Schroeder savo kadencijos metu slaptais susitarimais sukūrė tokią situaciją, visiškai nepasitaręs su kitomis Baltijos jūros regiono valstybėmis. Jo poelgis aiškiai prieštaravo Europos Sąjungos dvasiai. Taip nesielgiama. Atvirai kalbant, mes jaučiamės įžeisti tokio kanclerio Schroeder elgesio.
Ar manote, kad Vokietijos ir Rusijos vyriausybės dar gali pakeisti savo nuomonę?
Jeigu taip atsitiktų, džiaugtųsi visos Baltijos jūros regiono valstybės. Taip sakydamas, aš kalbu ne tik už Lietuvą, bet mažiausiai ir už Estiją, Latviją bei Švediją.
Tai Jūs nesitikite, kad Vokietija galėtų atsisakyti dujotiekio plano?
Kol kas tokiai vilčiai mes neturime net mažiausio pagrindo. Bet iš principo priimti gerą sprendimą niekada nėra per vėlu.
Ar Jums neatrodo, kad Federalinės vyriausybės požiūris į santykius su ES partneriais Angela Merkel kadencijos metu iš esmės pasikeitė?
Šis požiūris pasikeitė netgi kardinaliai. Pirmiausia paminėtinas aktyvus Vokietijos dalyvavimas ES reikaluose. Vokietijos pirmininkavimo ES metu pagaliau buvo baigtas ES reorganizacijos periodas.Tai didelis Vokietijos nuopelnas. Beje, Vokietijos požiūris į ES partnerius tapo jautresnis – ir kaip tik energetikos politikoje, nors kai kurių nuomonių skirtumų dar išlieka.
Saugumo ir energetikos srityje Rusijai tenka ypatingas vaidmuo Europoje. Ko tikitės iš prezidentų pasiketimo?
Kol kas per anksti daryti išvadas. Tačiau aš tikiuosi, kad Rusija pripažins demokratijos principus ir taps aktyvia europinių vertybių bendrijos nare.
Rusijoje matomas didelis susierzinimas dėl JAV planų dislokuoti priešraketinės gynybos sistemos komponentus Lenkijoje ir Čekijoje. Koks Jūsų požiūris šiuo klausimu?
Tai iš tikrųjų kebli tema. Tačiau sprendžiant pagal tai, ką amerikiečiai iki šiol yra pareiškę, esu visiškai tvirtai įsitikinęs, kad tai yra kalba apie gynybą, apie apsisaugojimą nuo teroristinių išpuolių, o ne apie puolimo sistemą. Todėl iš Lenkijos ir Čekijos nekils jokių grėsmių Rusijai, jeigu jos dalyvautų šiame projekte.
Ar tai reiškia, kad Lietuva taip pat norėtų įsijungti į šį projektą?
To Lietuvai kol kas niekas nesiūlė. Čia kalbama apie Europos gynybą nuo terorizmo, nesvarbu, iš kokios šalies jis kiltų. Todėl visiškai nėra skirtumo, ar šios gynybos sistemos komponentai būtų dislokuoti Lenkijoje, Švedijoje ar kokioje nors kitoje šalyje.
Be terorizmo ir raketų kita didelė tema yra NATO plėtra. Kodėl Lietuva - skirtingai nuo Vokietijos – taip smarkiai pasisako už Gruzijos ir Ukrainos priėmimą į Alijansą?
Pirmiausia, mes esame šio regiono dalis ir labai suinteresuoti jo stabilumu. Antra, Ukrainos, o dar labiau Gruzijos tautos aiškiai yra išreiškusios norą tapti ES ir NATO dalimi. Jeigu jos atitiktų kriterijus, būtų labai didelė klaida atstumti kaip tik šias tautas, kurios beveik 100 metų kentė sovietų jungą. Kaip mes galime neatsižvelgti į jų laisvės siekius?
Christoph Reisinger