BŪTINA UŽTIKRINTI LIETUVOS ORIENTACIJOS ŠIAURĖS KRYPTIMI TĘSTINUMĄ, SAKO UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sausio 25 dieną Seime surengtoje apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje strategijos projekto „Lietuva 2030“ temoms aptarti, pabrėžė, kad Šiaurės ir Baltijos šalių partnerystės stiprinimas yra ilgalaikis uždavinys, apimantis ir bendrą energetikos, transporto problemų sprendimą, regiono informacinės erdvės kūrimą.
„Pirmiausia norėčiau akcentuoti, kaip svarbu yra matyti Šiaurės kryptį ilgalaikėje Lietuvos plėtros strategijoje. Iki 2030 metų šalies laukia dar keli rinkiminiai ciklai. Būtina, kad Lietuvos orientacija Šiaurės kryptimi neliktų tik vienos vyriausybės projektu“, - sakė A.Ažubalis.
Jo teigimu, iki šiol nėra tinkamai įvertintas Arkties politikos potencialas ir ateities vaidmuo energetinių išteklių gavybos ir transportavimo srityse. Todėl, pasak ministro, kiekvienais metais šio regiono reikšmė Lietuvai ir pasauliui apskritai tik didės, ir tam reikia ruoštis.
Ministras akcentavo, kad vienas svarbiausių šios dienos pasiekimų yra tai, kad kartu su kitomis Šiaurės ir Baltijos šalimis siekiama ir imamasi realių veiksmų per artimiausią dešimtmetį panaikinti „energetines, transporto ir ekonominės plėtros „salas“ ar „pusiasalius“ šiame regione.
A.Ažubalio teigimu, Šiaurės ir Baltijos aštuoneto (Nordic Baltic Eight, NB8) bendradarbiavimo esmė – nuolatinis keitimasis žiniomis ir ekspertize srityse, kuriose turima daugiausia patirties. Lietuvos dėmesys Rytų Europos kaimynėms ir turimas santykių su jomis įdirbis gali įgauti dar didesnę reikšmę, paskatinti aktyvesnį NB8 įsitraukimą.
Renginio metu Seimo, Vyriausybės nariai, strategijos rengėjai, visuomenės ir žiniasklaidos atstovai diskutavo dėl kūrybiškumo kaip pagrindinio valstybės pažangos variklio ir Lietuvos strateginės orientacijos į Šiaurės ir Baltijos regioną, aptarė tautiškumo perspektyvą globalizacijos kontekste.
Strategija „Lietuva 2030“ yra ilgalaikio planavimo dokumentas bei valstybės strateginio planavimo pagrindas. Ja siekiama paskatinti esminius pokyčius Lietuvos visuomenėje ir taip užtikrinti šalies pažangą, konkurencingumą bei visuomenės gerovę 20 metų perspektyvoje.
Lietuva 2012 metais koordinuoja aštuonių Šiaurės ir Baltijos valstybių (NB8) bendradarbiavimą.