BŪTINA IŠTIRTI IR ĮAMŽINTI SOVIETMEČIU NUTYLĖTĄ ŽYDŲ TRAGEDIJOS ISTORIJĄ, SAKO UŽSIENIO REIKALŲ VICEMINISTRĖ
Po Antrojo pasaulinio karo „geležine uždanga“ nuo demokratinio pasaulio atskirtose šalyse nutylėtą žydų masinio naikinimo istoriją Lietuva siekia ištirti ir įamžinti. Tokiu būdu gali būti atkurtas istorinis teisingumas ir užkirstas kelias žmonių tarpusavio priešiškumui.
Tai pabrėžė Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė lapkričio 25 dieną Kauno IX forte vykusiame renginyje, skirtame prieš 70 metų čia nužudytiems Berlyno žydams ir visoms nacionalsocializmo aukoms atminti.
1941 m. lapkričio 25 dieną SS būrys Kauno IX forte sušaudė daugiau kaip 1000 į Kauną prieš savaitę atvežtų Berlyno žydų vaikų, moterų ir vyrų.
„Paradoksalu, kad kuo daugiau metų praeina nuo šių siaubingų žudynių, tuo labiau atsiveria praeities žaizdos, apie kurias pokario karta iš tiesų turėjo labai menką suvokimą. Mums atsiveria tai, ką sovietmečiu buvo stengiamasi nutylėti. Apie tai garsiai nebuvo kalbama ne tik Lietuvoje, bet visose krauju pasruvusiose žemėse į Rytus nuo „geležinės uždangos“, skyrusios totalitarizmo gniaužtuose likusias šalis nuo Vakarų demokratijų“, - teigė viceministrė.
Pasak jos, nacių vykdytą masinį žydų ir kitų grupių naikinimą Lietuvoje ir kitose šalyse tiria daugelis istorikų ir mokslininkų.
„Siekiame aiškintis ir kolaboravimo su naciais prielaidais, ir pasekmes, atkurti istorinį teisingumą. Tai būtina ir reikalinga. Bet dar svarbiau – išardyti žmonių priešiškumo ir neapykantos sienas, kurios, deja, pirmiausia iškyla žmonių mąstysenoje“, - pabrėžė A.Skaisgirytė Liauškienė.
Anot jos, Kaunas nuo seno buvo ir vokiečių, ir žydų pamėgtas miestas, šios tautos prisidėjo prie Lietuvos kultūros suklestėjimo ir valstybės kūrimo.
„Neapsakomai skaudu, kad miestą, kur prieglobstį rado dar viduramžiais nuo persekiojimo Vokietijoje ir aplinkinėse Europos šalyse į Lietuvą atbėgę ar Lietuvos valdovų pakviesti žydai, XX amžiuje nacių ideologija pavertė dar viena planingo žydų naikinimo vieta“, - sakė viceministrė.
Ji kartu pakvietė atminti tuos, kurie „nežmoniškomis aplinkybėmis parodė didžius žmogiškojo kilnumo pavyzdžius“.
„Lenkdami galvas čia nužudytų Vokietijos žydų atminimui, prisiminkime: per karus, okupacijas, deportacijas, per Holokaustą žmonija išgyveno savo žmogiškumo neišdavusių teisuolių dėka“, - teigė A.Skaisgirytė Liauškienė.
Kauno IX forte buvo atidengta memorialinė lenta, skirta Berlyno žydų atminimui. Renginyje taip pat dalyvavo Kauno IX forto muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė, Kauno miesto žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Heinrichas Mulmenstaedtas ir Fondo „Berlyno Naujoji sinagoga – Centrum Judaicum“ direktorius Hermannas Simonas.