Naujienos

Vengrijos karo istorijos muziejuje birželio 14 dieną atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengta paroda „Karas po karo: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 metais“.

Paroda skirta lietuvių pasipriešinimui sovietiniam okupaciniam režimui pažymėti ir sovietinio genocido aukų ir laisvės kovotojų atminimui pagerbti.

Atidarydamas parodą Lietuvos ambasadorius Vengrijoje Darius Semaška pažymėjo plačią Lietuvos visuomenės paramą partizanų kovoje už Tėvynės laisvę. Pasak ambasadoriaus, sovietinis režimas kovą už laisvę žiauriai nuslopino, tačiau laisvės troškulio iš žmonių sąmonės ištrinti negalėjo. Šia proga D.Semaška prisiminė gausias demonstracijas Kaune ir Vilniuje, spontaniškai kilusias 1956 metų lapkritį Vengrijos revoliucijai palaikyti.

Į parodos atidarymą atvyko Vengrijos kultūros institucijų, Užsienio reikalų ministerijos, Vengrijos žiniasklaidos atstovai, istorikai, Vengrijoje reziduojantys užsienio valstybių diplomatai, taip pat Lietuvos  gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė ir šio centro Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis.

Parodos atidarymo metu buvo rodomas Lietuvos režisieriaus Aleksandro Digimo filmas „Ginkluotas pasipriešinimas“.

D.Kuodytė pranešime pažymėjo, kad beveik 10 metų trukęs partizaninis karas yra vienas didvyriškiausių ir tragiškiausių Lietuvos istorijos tarpsnių. 1944–1945 metais, kai pasaulis džiaugėsi pergale prieš vokiečių nacizmą, dešimtys tūkstančių Lietuvos patriotų stojo į kovą su okupantais. Vien pirmaisiais metais žuvo apie 10 tūkst. partizanų, o iš viso per partizaninį karą jų žuvo daugiau kaip 20 tūkst. Apie 140 tūkst. žmonių buvo suimta ir įkalinta, 118 tūkst. ištremta. Nors partizanams buvo sunku kovoti su daug galingesniu priešu, tačiau jie jautė pareigą priešintis ginklu tol, kol bus atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Paroda, parengta teminiu principu, pasakoja apie Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, bendros vadovybės kūrimą, karinę organizaciją ir veiklą, laisvės kovotojų apdovanojimus, šventes, leidybą.

Paroda atidaryta bendradarbiaujant Lietuvos ambasadai Vengrijoje su Vengrijos karo istorijos muziejumi ir Vengrijos 1956 metų institutu.

2004 metais parengta paroda jau buvo pristatyta Danijos, JAV, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos ir Vokietijos visuomenei.

Ši paroda Budapešte, Vengrijos karo istorijos muziejuje, bus eksponuojama iki liepos vidurio.