Naujienos

"Norėjome vaikams duoti ne žuvį, bet meškerę ir kabliuką, kad jie išmoktų žuvį pasigauti", - kalbėdama apie labdarą, seną tiesą priminė Londone gyvenanti režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Pernai, Didžiosios Britanijos lietuviams surengus labdaros vakarienę, surinkti pinigai buvo skirti vaikų vasaros stovykloms paremti, o vėliau - rudens ir žiemos atostogų renginiams. Labdaros akcija artėja prie pabaigos, bet jau šį pavasarį ji, tikimasi, startuos antrąkart.

"Vakaruose įprasta surinktus labdarai pinigus išmesti į balą, pavyzdžiui, nupirkti už juos kelias dešimtis buldozerių ir nusiųsti į Ugandą, - kartoką palyginimą parinko režisierė D.Ibelhauptaitė. - Buvau Afrikoje, mačiau tuos buldozerius, kurie stovėjo prie oro uosto nė nepajudinti. Nes Ugandoje nėra nė vieno kelio, kuriuo jie galėtų važiuoti".

D.Ibelhauptaitė įsitikinusi: prieš skiriant bet kokią labdarą, verta pagalvoti, ar ji pasieks tikslą. Didžiosios Britanijos lietuviai, rengdami labdaros akciją, tą tikslą taip pat užsibrėžė.

"Lietuvos vaikams norėjome parodyti, kad yra gyvenime tokių dalykų, kurių galima trokšti ir kuriuos, įdėjus pastangų, įmanoma pasiekti", - sakė Dalia.

Kiek daugiau nei prieš metus, kai D.Ibelhauptaitės režisuota Giacomo Puccini opera "Bohema" Vilniaus Kongresų rūmuose sulaukė neregėtos sėkmės, keletas Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių sulaukė naujojo Lietuvos ambasadoriaus Vygaudo Ušacko kvietimo išgerti arbatos.

"Lietuvos ambasados gyvenime anksčiau nedalyvavau. Per 17 gyvenimo Londone metų gal tik porą kartų buvau į ją užsukusi, - pasakojo D.Ibelhauptaitė. - Bet 2006-ųjų rudenį į Londoną atvykęs V.Ušackas netrukus sugebėjo iš krūmų iškrapštyti visus tokius kaip aš: sėkmingai dirbančius verslininkus, menininkus, žurnalistus. Didžiojoje Britanijoje tokių žmonių, kurie daug dirba ir pamažu lipa karjeros laiptais, yra daugybė, bet jie niekada nesusieidavo draugėn".

V.Ušacko pakviesti susitikti, tąkart į ambasadą lietuviai rinkosi apimti šiokio tokio įtarumo. Bent jau tol, kol ambasadorius prabilo apie savo puoselėjamą idėją. Tiksliau - norą Londone surengti iškilmingą vakarienę, kurios prasmė būtų dvejopa. Viena - dingstis susivienyti lietuvių išeiviams, antra - tai galėtų būti labdaros renginys, per kurį surinktos lėšos būtų skiriamos Lietuvos vaikams.

"Idėja mums patiko", - prisiminė Dalia. Ambasadoriaus sukviesti svečiai, kurių būrelyje buvo TV žurnalistė Beata Nicholson, verslininkė Kristina Svajonė Bobs, "Lietuvos ryto" korespondentė Londone Kristina Sabaliauskaitė, susibūrė į organizacinį labdaros renginio komitetą.

Kartu jie nusprendė, kad labdaros pinigai turėtų būti skiriami gausių šeimų vaikų vasaros stovykloms paremti.

Pasak Dalios, pagal sumanymą labdara turėjo būti teikiama žiniomis, įspūdžiais, kelionėmis. Norėta, kad vaikai vasaros stovyklose ne tik būtų pamaitinti, bet ir patirtų ilgai išliekančių įspūdžių. Ir kad, sužinoję esant kitokį pasaulį, vaikai pajustų troškimą į jį grįžti.

Išsiaiškinta, kad labiausiai pagalbos reikėtų toli nuo sostinės nutolusiai Tauragės apskričiai. Trijuose jos rajonuose - Tauragės, Šilalės, Jurbarko ir Pagėgių savivaldybėje gyvenančios didelės šeimos itin sunkiai verčiasi.

"Buvau viena tų įnirtingų kovotojų, įsitikinusių, kad nereikia blaškytis. Kad būtina pajėgas sutelkti vienoje teritorijoje ir stebėti, kas iš to išeis. Jei išties situacija pakryptų į gera, vaikai gautų žinių ir kultūrinio išprusimo, tai taptų pavyzdžiu ir kitiems labdaros teikėjams", - kalbėjo Dalia.

Pernai balandį vykusi Didžiosios Britanijos lietuvių labdaros vakarienė sulaukė didesnės sėkmės, nei tikėtasi. Į solidų "The Churchill Hyatt Regency" viešbutį susirinko per pustrečio šimto įvairių kartų lietuvių emigrantų Didžiojoje Britanijoje - verslininkų, bankininkų, menininkų, žurnalistų, filantropų. Atėjo ir tiesiog Lietuvai prijaučiančių britų. Jie labdarai skyrė apie 125 tūkstančius litų. Vien bilietas į renginį kainavo 100 svarų sterlingų - apie 500 litų.

Renginio ašimi tapo "Bohemos" artistų koncertas. Jie atliko gražiausias operos arijas ir vaidino populiariausias scenas. Per renginį vyko ir tylusis aukcionas. Pardavus apie 20 prekių (tarp jų buvo ir Arvydo Sabonio pasirašytas kamuolys, ir kompaktinė plokštelė su "LT United" dainininkų parašais) paaukota maždaug 51 tūkstantis litų.

"Iš viso per renginį buvo surinkta apie 130 tūkstančių litų, skirtų labdarai, - priminė D.Ibelhauptaitė. - Be to, iš anksto buvome sutarę ir su Švietimo ir mokslo ministerija, kad ji per savivaldybes pridės kita tiek pinigų, kiek surinksime labdaros akcijoje. Manau, kad ministeriją ištiko šioks toks šokas, kai pasiekė žinia apie paaukotus pinigus. Juk niekas negalėjo tikėtis, kad pirmasis tokio pobūdžio renginys bus sėkmingas".

Ministerija duotą pažadą ištesėjo. Ir praėjusią vasarą edukacinėse, sporto, kultūros stovyklose pailsėjo apie 500 Tauragės apskrities vaikų.

Nevyriausybinės savivaldybių organizacijos buvo sukūrusios daug vaikams skirtų projektų, bet labdaros akcijos rengėjai atrinko tuos, kurie, pasak Dalios, buvo verti įvykti.

"Vasarą su V.Ušacku vykome į stovyklas pažiūrėti, kaip jos surengtos ir kaip jose vaikai jaučiasi, net ką jie valgo. Mums labai pasisekė. Nes sutikome tokių žmonių, kurie nuoširdžiai rūpinosi vaikais, - pasakojo D.Ibelhauptaitė. - Viena didžiausių mūsų pagalbininkių buvo Zofija Vasiliauskienė, dirbanti Tauragės apskrities administracijoje. Ji mums labai padėjo: jos dėka visi mūsų atrinkti projektai įvyko".

Dalia pasakojo, kad ją ir ambasadorių džiugino spindinčios stovyklaujančių vaikų akys. Ir graudino pasakojimai, kad būta vaikų, kurie, atėjus laikui išvažiuoti namo, verkė.

"Žinoma, norėjosi, kad stovyklose būtų geresnės buities sąlygos, - kalbėjo D.Ibelhauptaitė. - Galėjome pasirūpinti, kad vaikai stovyklautų, kad būtų tinkamai pamaitinti, bet negalėjome pristatyti stovyklose namelių. Kita vertus, kai vaikams 12-15 metų, gyventi kad ir palapinėje, eiti į naktinius žygius ar dalyvauti orientavimosi varžybose - labai smagu".

Dalia ir ambasadorius iš stovyklų grįžo kupini gerų įspūdžių. O kartu ir noro visa tai tęsti 2008-aisiais.

Tačiau pirmiausia reikėjo išnaudoti pinigus, likusius nuo vasaros stovyklų: maždaug 50 tūkstančių litų. Tiesiog nebuvo įmanoma suskubti ir suvežti į stovyklas visų vaikų, kuriems to labiausiai reikėjo.

Buvo paskelbtas konkursas projektų, kuriuos įgyvendinant būtų pasirūpinta tos pačios apskrities kaimo vaikų poilsiu per rudens ir žiemos atostogas.

"Didžiosios Britanijos lietuvių labdaros renginio atgarsis pasiekė daugybę vaikų. Patikėjome, kad galime duoti Lietuvai to, ko jai išties reikia: pasirūpinti jos ateitimi, tai yra vaikais, - kalbėjo D.Ibelhauptaitė. - Tačiau kai rinkomės projektus, kuriuos galėtume finansuoti, į akis krito štai kas: nė viename projekte, kurie buvo kuriami vaikų rudens ir žiemos atostogoms, neperskaičiau žodžių "išvyka į teatrą" arba "išvyka į operą".

Tai Dalią iš pradžių šiek tiek papiktino, vėliau - nuliūdino. Ji sakė suvokusi, kad žmonėms, gyvenantiems toli nuo sostinės, opera ir teatras atrodo labai brangus, nepasiekiamas dalykas. Režisierė suprato, kad Lietuvoje auga karta, kurios atstovai nėra matę nei spektaklio, nei kitokio kultūros renginio. Po pokalbių su mokytojais jai apskritai kilo mintis, kad būtina vaikams surengti nemokamų ekskursijų į teatrus.

Dalia ėmėsi iniciatyvos. Nemažai režisierių įsitraukė į šią akciją - sutiko vaikams skirti nemokamų bilietų į jų režisuotus spektaklius.

"Buvome sužavėti. Spektaklis "Žvaigždžių kruša" padarė didžiulį įspūdį. Jame rodomas ne tik šiuolaikinio jaunimo gyvenimas, bet ir atskleidžiamos žmogaus vertybės, gyvenimo tikslas ir prasmė. Įspūdžiais, patirtais per šią išvyką, dalijomės dar ilgai", - po pernai rugsėjį įvykusios išvykos į Kauną režisierei D.Ibelhauptaitei padėkos laiške rašė Jurbarko Naujamiesčio vidurinės mokyklos dešimtokė Sigita Urbanavičiūtė. Ši mergaitė buvo viena iš 30 Jurbarko krašto vaikų, Kauno akademiniame dramos teatre pamačiusių minėtą spektaklį.

Ne tik jurbarkiškiai, bet ir keli šimtai kitų Tauragės apskrityje gyvenančių vaikų ir praėjusį rudenį, ir per žiemos atostogas apsilankė Vilniaus, Kauno teatruose. Vieni jų Vilniaus Kongresų rūmuose pamatė Giacomo Puccini operą "Bohema", kiti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre klausėsi operų "Mažasis princas" ir "Piteris Penas", treti lankėsi Keistuolių, Jaunimo, Oskaro Koršunovo teatruose.

"Norėčiau, kad vaikų ir teatro draugystė su Kalėdų ir Naujųjų metų šventėmis nesibaigtų, - troškimais pasidalijo D.Ibelhauptaitė. - Juk vaikai, kurie apsilankė teatre, namo grįžo atradę visai kitokį pasaulį. Žinau, kad net paaugliai, kurie iš pradžių spyriojosi ir nenorėjo važiuoti į teatrą, vėliau troško jame vėl apsilankyti. Vadinasi, mūsų numesta sėkla ima dygti".

Kita sėkla, kurią, anot Dalios, verta pasėti, - tai pavasariop surengti seminarą mokytojams. "Labai lengva, sėdint Londone, būti kritiškam: būdami toli, nematome realybės, - kalbėjo režisierė. - Turime padėti mokytojams ir įduoti jiems įrankių - įvairių kontaktų. Kad jie atvertų vartus fantazijai ir originalioms mintims. Juk mokytojų pasaulis ne toks platus, kokį matome mes, svetur gyvenantys žmonės. Mokytojai ir taip yra nuostabūs, kad dirba su vaikais".

Pasak režisierės, šiuo metu jau vis dažniau kalbama apie antrąjį Didžiosios Britanijos lietuvių labdaros vakarą, kurį, tikėtina, pavyks surengti šių metų balandį. "Tikimės, kad prisidės visi Britanijos lietuviai. Renginys bus didesnis, nes mums reikia padėti dar daugybei vaikų, - patikino Dalia. - Nesirenkame puotauti. Mus reikia ateinančios vasaros stovykloms surinkti kuo daugiau pinigų, nes dar daug vaikų į jas apskritai nebuvo pakviesta. Todėl galvojame ir apie tai, kaip prisivilioti daugiau britų".

Labdaros vakarienės programoje turėtų dalyvauti ta pati kompanija kaip ir pernai: buvę "Bohemos", o dabar ir operos "Užburtoji fleita" solistai ir kūrėjai. D.Ibelhauptaitė viliasi, kad labdaros renginys taps kasmetis.

Audrė SRĖBALIENĖ