Naujienos

Berlyne vasario 14 dieną Lietuvos ambasadoje pristatyta Klaipėdos krašto kultūra, istorija, muzikos ir kulinarijos tradicijos, senieji ir šiandienos  ryšiai su Vokietija ir vokiečių kultūra.

Renginyje dalyvavo Klaipėdos, Neringos, Šilutės miestų partnerių iš Vokietijos atstovai, Vokietijos parlamentarai, diplomatai, žurnalistai, verslininkai, turizmo firmų vadovai. Į pristatymą atvyko „Iš Lietuvos kilusių vokiečių bendrijos“, „Klaipėdiečių draugijos“, Lietuvos ir Vokietijos forumo nariai, lietuvių išeivijos atstovai, Lietuvos garbės konsulai iš Hamburgo, Frankfurto, Erfurto.

Ambasadorius Evaldas Ignatavičius pabrėžė, kad Klaipėdos kraštas vokiečiams yra ir geografinė, ir istorinė, ir kultūros sąvoka. Geografiškai – tai Baltijos jūros erdvės dalis,  istoriškai – Hansos tradicijų ir Vokietijos istorijos dalis, kultūriškai – vokiečių muzikos, literatūros paveldo dalis.

„Gerai, kad šiandien lietuviai ir vokiečiai gali apie bendrą praeitį ir bendrą paveldą kalbėti ramiai, be pykčio. Džiugu, kad vokiečiai šiandien gali be kliūčių atvykti į Lietuvą ir iš naujo atrasti iš knygų ar pasakojimų žinomus dalykus“, – sakė ambasadorius E.Ignatavičius.

Lietuvos ambasadorius pasidžiaugė, kad svečiai iš Vokietijos yra gausiausia užsienio turistų grupė Lietuvoje. Jis išreiškė viltį, kad į renginį susirinkę žmonės taps neformalaus „Mažosios Lietuvos bičiulių klubo“ nariais ir padės atkurti senas tradicijas bei plėtoti naujus ryšius.

E.Ignatavičius paminėjo, kad 2008 metai, Lietuvos nepriklausomybės 90-ieji metai, bus Lietuvos ir Vokietijos kultūros metai, 2009 metais bus švenčiamas Lietuvos 1000-metis.

„Neabejoju, kad šių jubiliejų renginių metu skambės Klaipėdos ir  Mažosios Lietuvos vardai. Tikiuosi, kad šie renginiai mums padės iš naujo atrasti ir dar vieną kaimyninę erdvę – Karaliaučių, Kionigsbergą, Kaliningrado sritį – ir įtraukti ją į regioninius projektus bei kultūrinius mainus“, – sakė E.Ignatavičius.

Pranešimą apie Klaipėdos kraštą istoriniu požiūriu tema „Vokiškai-lietuviškai-europietiškai: Klaipėdos kraštas kaip istorinis regionas“ skaitė Vokietijos ir Lietuvos forumo pirmininkas dr. Joachim Tauberis. Lietuvių ir vokiečių istorijos ir kultūrų lydinį Klaipėdos krašte jis pateikė kaip vertingą Europos tradicijų dalį.

Renginyje  buvo pasakojama apie Klaipėdos miesto plėtrą,  pristatytos ryšių tarp Vokietijos ir Lietuvos pajūrio plėtojimo galimybės verslo, turizmo bei kitose srityse. Susirinkusiesiems parodytas Klaipėdos, Kuršių Nerijos ir Lietuvos pajūrio pristatymas „Mažoji Lietuva suvienytoje Europoje“, papasakota apie Kuršių Neriją, kaip UNESCO paveldo dalį, turistinės traukos bei kultūros renginių centrą.

Nidos folkloro ansamblio „Giedružė“ nariai svečius džiugino senosiomis Neringos dainomis. Restoranas „Taravos Anikė“ pristatė tipišką Lietuvos pajūrio virtuvę.

Iš Klaipėdos krašto kilę žymūs vokiečių rašytojai Simon Dach, Hermann Sudermann, astronomas Friedrich Argelander, Imanuelio Kanto protėviai. Vokiečių kultūros ženklu tapo Tomo Mano namelis Nidoje. Simono Dacho „Taravos Anikę“, virtusią liaudies daina, galima vadinti neoficialiu Vokietijos himnu.

Renginių rėmėjai – Klaipėdos savivaldybė, bendrovės „Švyturys“ ir „Vilkė“.