Naujienos

Baltistikos studijų bendruomenė Vokietijoje, bendradarbiaudama su Humboldtų universitetu ir Lietuvos bei Latvijos ambasadomis Berlyne, lapkričio 13 dieną surengė diskusiją „Quo vadis Baltistika“, kurioje aptarta lietuvių ir latvių kalbų studijų padėtis Vokietijoje.

Renginyje, organizuotame žymių Latvijos atgimimo veikėjų poetų Rainio ir Aspazijos 150 gimimo metinių proga, dalyvavo baltistikos studijų centrų vadovai, žinomi baltistai, studentai ir visi, kuriems rūpi šių studijų ateitis Vokietijoje.

„Siekiame, kad baltistika būtų toliau plėtojama Vokietijos universitetuose, o į jos tyrimus įsitrauktų naujos mokslininkų ir studentų pajėgos“, – sveikindamas renginį sakė Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis.

Ambasadorius džiaugėsi, kad šiemet Humboldtų universitete pavyko sudaryti sąlygas kviestinio profesoriaus veiklai vokiečių ir lietuvių kalbų, literatūros, istorijos ir kultūrinių ryšių tyrimų srityje. Jis taip pat dėkojo Vokietijos užsienio reikalų ministerijai už paramą Meklenburgo Pomeranijos žemei, leisiančiai Greifsvaldo universitete išlaikyti baltistikos studijas.  

Pastaraisiais metais dėmesys baltistikai ir apskritai mažųjų kalbų studijoms mažėjo, todėl teigiamų pokyčių pavyksta pasiekti tik surėmus Vokietijos ir Lietuvos politikų bei baltistikos puoselėtojų visame pasaulyje pečius. Nuo šių metų rudens Gėtės universiteto Frankfurte Empirinės kalbotyros institute baltistiką studijuoja pirmieji bakalaurai. Prieš keletą metų Berlyno Humboldtų universitete įsteigtame lituanistikos centre šiais metais vėl vyko intensyvūs lietuvių kalbos kursai, kurie pasipildė atskira Lietuvos istorijos studijoms skirta vasaros akademija.

Baltistikos studijų perspektyvas diskusijoje Humboldtų universitete aptarė Frankfurto Gėtės universiteto profesorė dr. Jolanta Gelumbeckaitė, Baltistikos instituto Greifsvalde direktorius prof. dr. Stephanas Kessleris, kviestinė lietuvių kalbos docentė Berlyno Humboldtų universitete ir Baltistikos bendrijos pirmininkė dr. Christiane Schiller ir kiti akademinės bendruomenės nariai. Buvo keliamos idėjos dėl baltistikos integravimo į kitus kursus, keičiamasi nuomonėmis dėl studijų internetu.

Mokslinės konferencijos „Quo vadis Baltistika“ impulsu tapo Berlyno baltistų šių metų pavasarį surengta diskusija, kurioje su rūpesčiu buvo pastebėta, kad baltistikos studijos šioje šalyje išgyvena ne pačius geriausius laikus ir mažosios kalbos nuo Bolonijos reformų pradžios tampa vis mažiau pastebimos universitetų programose.