Naujienos

Kovo 21 dieną Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdyje ne tik rengtasi jau šią savaitę vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, bet ir pradėta tradicija susitikti su ES kandidačių aukščiausiais pareigūnais.

„Ukrainos pasiryžimas įgyvendinti visas reikiamas reformas atveria kelią pradėti derybas dėl ES narystės dar šiais metais“, – pabrėžė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė per Lietuvos iniciatyva surengtą Europos Sąjungos (ES) šalių Europos reikalų ministrų susitikimą su Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Europos ir Euroatlantinės integracijos klausimais  europinei integracijai Olha Stefanishyna.

„Dabar Ukrainai būtina skubi karinė parama, todėl ES privalo bendromis pastangomis tiekti tai, ko ji prašo – tai yra amunicija“, – Briuselyje sakė viceministrė. Šiuo metu svarstoma iniciatyva rengti bendrą ES pirkimą ir užsakymą pramonei pagaminti artilerijos sviedinių, kurie būtų perduoti Ukrainai. Lietuva ragina susikaupti dėl bendro tikslo ir kuo greičiau priimti sprendimus dėl pirkimo procedūrų. Apsirūpinimas kasdiene ginkluote taip pat svarbus  užtikrinant visos Europos saugumą.

J. Neliupšienė posėdžio metu taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos pasitelkiamus hibridinius grasinimus: „Zaparožės atominės elektrinės kontrolę jėga perėmė Rusija. Lietuva jau yra patyrusi, kai „Rosatom“ slėpė incidentus Baltarusijos atominėje jėgainėje Astrave, o dabar jų rankose – didžiausia branduolinė jėgainė Europoje. Be to, šalia jos tęsiasi Rusijos kariniai veiksmai“. Lietuvos atstovės teigimu, ES vadovai turi išsakyti aiškią poziciją Rusijai sąmoningai siekiant įbauginti ES piliečius.

Viceministrė taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti sankcijas Rusijai ir jos sąjungininkams – Baltarusijai bei Iranui. „Šiuo metu kalbame apie sankcijų įgyvendinimą, tačiau ES valstybės, nesiekdamos dar labiau apriboti savo ryšių – ypač prekybos – su Rusija, parodys, kad susitaiko su esama situacija. Taip negali būti, todėl turime imtis dar griežtesnių ribojančių priemonių stabdyti Rusijos agresiją“, –   akcentavo J. Neliupšienė. Ji taip pat pabrėžė būtinybę tikrinti į Rusiją vežamas nesankcionuojamas prekes, ypač dvejopos paskirties, nes pasitikėti Rusijos teigimu, kad prekės naudojamos nekariniais tikslais, būtų neapdairu. „Visa Rusijos pramonė jau seniai dirba karo mašinai“, – sakė ji.

Posėdyje taip pat aptartos ir kitos temos, dėl kurių  kitą savaitę diskutuos ES vadovai. Lietuvai labai svarbi Europos Komisijos siūloma ES elektros energijos vidaus rinkos reforma, ji turi užtikrinti žemesnes energijos kainas ES vartotojams. Lietuva taip pat remia ES siekį atsiriboti nuo nepatikimų energijos ir pramonei reikalingų žaliavų tiekėjų – ES turi skubiai gilinti ekonomines partnerystes su demokratinio pasaulio šalimis, nes tai užtikrins ir mūsų saugumą, ir tvarų ekonomikos augimą.

BRT metu ministrai diskutavo dėl ES ir Jungtinės Karalystės (JK) klausimų. Tarybos metu pritarta vadinamajam Vindzoro susitarimui, kuris suteiks daugiau aiškumo Šiaurės Airijos bei Airijos gyventojams, o taip pat užbaigs daugiau nei dvejus metus trunkantį nesutarimą tarp ES ir JK dėl prekybos taisyklių tarp ES valstybės narės Airijos bei JK priklausančios Šiaurės Airijos. Šiam susitarimui dar turės pritarti JK.

Taryboje aptarti ir Europos semestro klausimai, buvo tęsiamas kasmetinis teisinės valstybės dialogas, detaliai aptariant teisinės valstybės principo taikymo padėtį keliose ES valstybėse narėse.