BAZELYJE VYKS PROFESORIAUS JUOZO ERETO ATMINIMUI IR ĮAMŽINIMUI SKIRTI RENGINIAI
Bazelyje (Šveicarija) spalio 15 dieną bus pagerbtas lietuvių ir šveicarų mokslininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas ir garbės narys, literatūros istorikas ir pedagogas, publicistas, pirmasis inteligentas Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvos telegramų agentūros (ELTA) steigėjas ir pirmasis jos vadovas Juozas Eretas.
Prie namo, kuriame po sovietų okupacijos nuo 1941 metų grįžęs į Šveicariją gyveno J.Eretas, Lietuvos ambasados Šveicarijoje laikinoji reikalų patikėtinė Virginija Umbrasienė atidengs atminimo lentą, kurią pašventins Vilniaus bernardinų bažnyčios kunigas, vienuolis pranciškonas Julius Sasnauskas.
Lentos atidengimo ceremonijoje sveikinimo žodį tars ir Bazelio miesto kantono Švietimo departamento Mokslo skyriaus vadovas Hansas Georgas Signeris.
Po to visi svečiai – Šveicarijos lietuvių bendruomenė, artimieji, Bazelio miesto valdžios atstovai, Bazelio ekonomikos mokslų krypties gimnazijos moksleiviai – pagerbs J.Ereto kapą.
Baigiamoji iškilmingoji paminėjimo dalis vyks Bazelio ekonomikos mokslų krypties gimnazijoje, kurioje paskutinius dvidešimt metų iki pensijos dirbo J.Eretas. Renginį atidarys gimnazijos prorektorius Ronaldas Schmidtas, dalyvaus H.G.Signeris, Kauno technologijos ir Vilniaus universitetų profesorius Tomas Sodeika, J.Ereto palikimo tyrinėtoja Aldona Vasiliauskienė. Šventę vainikuos Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje liaudies šokių grupės pasirodymas.
Minėjimo renginius organizuoja Šveicarijos lietuvių bendruomenė kartu su Šveicarijos parlamentine grupe „Probaltikum“ ir Bazelio miesto kantono vadovybe, juos parėmė Užsienio reikalų ministerija.
BIOGRAFIJA
J.Eretas (Jozeph Ehret) (1896-1984) 1919-1941 metais gyveno ir dirbo Kaune.
1919 metais jis buvo paskirtas Lietuvos užsienio reikalų ministro padėjėju spaudos reikalams. Čia įkūrė spaudos biurą ir tapo jo direktoriumi. 1920 metais įsteigė Lietuvos telegramų agentūrą ELTA.
Vadovavo 14 jos skyrių Lietuvoje ir užsienyje. Įstojo į Lietuvos kariuomenę ir tarnavo 1-ojo savanorių pulko vado Kazio Škirpos adjutantu.
1919-1922 metais pakviestas organizuoti Kaune Aukštųjų kursų Humanitarinį skyrių, kuriame vėliau dėstė vokiečių kalbą ir literatūrą. Įkūrus Lietuvos universitetą, buvo išrinktas Teologijos‑filosofijos fakulteto profesoriumi, vadovavo Visuotinės literatūros katedrai.
1922 metais J.Eretas gavo Lietuvos pilietybę ir tapo Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) nariu. Atkūrė Valančiaus blaivybės judėjimą, kartu su Karoliu Dineika įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto federaciją (LGSF), prisidėjo prie Lietuvos sporto lygos įkūrimo, padėjo leisti leidinius „Sportas“ ir „Jėga ir grožis“. Įsteigė katalikišką kaimo jaunimo švietėjišką organizaciją „Pavasaris“ ir 1923-1928 metais buvo jos valdybos pirmininku.
Kaip Krikščionių demokratų partijos narys, buvo išrinktas į II Seimą, J.Eretas buvo vienas iš studentų ateitininkų „Šatrijos“ meno draugijos iniciatorių, o nuo 1932 metų jos globėjas.
1939 metais išrinktas LKMA akademiku, 1935, 1937, 1940 metais redagavo Suvažiavimų darbus.
Gyvendamas Kaune išleido veikalus: „Vokiečių literatūros istorija“, „J.V.Gėtė“, „L.Rėzos santykiai su J.V.Gėte“, „Menas kalbėti“. Publikavo straipsnius žurnaluose „Logos“, „Židinys“, „Soter“, „Naujoji Romuva“, „Athenaeum“ (pastarąjį 1930-1939 metais redagavo).
1941 kovo 22 dieną su šeima grįžo į savo pirmąją tėvynę Šveicariją ir tęsė kovą už Lietuvos išlaisvinimą.
Socialiniai tinklai
