Naujienos

85 metai. Tiek trunka Baltijos šalių ir JAV santykiai. Ta proga „Heritage Foundation” – konservatyviosios minties bastione Vašingtone buvo paminėtas Baltijos šalių ir JAV 85 metų jubiliejus.

Forume dalyvavo visų trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai ir keletas kitų šių šalių pareigūnų. Kalbas pasakė JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice, jos pavaduotojas Europos reikalams ambasadorius Danielis Friedas. Po to užsienio reikalų ministrus Valstybės departamente priėmė JAV diplomatijos vadovė C. Rice.

Artėjant renginiui buvo išreikšta abejonių, kad jis greičiausiai turės tik simbolinę reikšmę, susitikime su JAV valstybės sekretore buvo iškeltos rimtos dvišalių ir daugiašalių santykių problemos, pradedant Baltijos šalių dalyvavimu Vizų atsisakymo programoje ir baigiant Rusijos atakų prieš Estiją viešu pasmerkimu.

JAV Valstybės departamente Lietuvos užsienio reikalų ministrą Petrą Vaitiekūną, Latvijos užsienio reikalų ministrą Artį Pabriką ir Estijos užsienio reikalų ministrą Urmasą Paetą priėmė JAV valstybės sekretorė C. Rice. Susitikime aptarti transatlantinio saugumo, paramos demokratijos plėtrai, energetikos, vizų klausimai. JAV sekretorė C. Rice, sveikindama svečius pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos palaikė Baltijos šalis netgi tada, kai šioms valstybėms buvo tamsus periodas.  Ji savo kalboje pabrėžė, kad Lietuva, Latvija ir Estija yra ne tik NATO, bet ir globalinės partnerystės visame pasaulyje aljanso narės. „Ir svarbiausia šalys priklauso aljansui, besistengiančiam padėti augti demokratijai tose šalyse, kurios to nepatyrė“, – teigė C.Rice.  

Lietuva ir JAV diplomatinius santykius užmezgė 1922 metų liepos 28 dieną.

Kalbėjo apie vizų problemą

Lietuvos užsienio reikalų ministras P. Vaitiekūnas pabrėžė, kad anksčiau Baltijos šalys buvo tik saugumo vartotojos. Vėliau jis žurnalistams dar kartą pakartojo, kad forumas Vašingtone nebuvo vien tik simbolinis gestas, pažymintis Baltijos šalių ir JAV santykių istoriją. P. Vaitiekūno teigimu, susitikime su C. Rice buvo kalbama bevizio režimo, energetinio saugumo ir kitais svarbiais klausimais.

„Kalbėjomės apie spalio mėnesį Lietuvoje organizuojamą viršūnių susitikimą energetinio saugumo klausimais, apie Lietuvos ambicijas 2010 m. pirmininkauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Šį ir kitus klausimus aptarėme ne tik su valstybės sekretore C. Rice, bet ir su kongresmenu Alcee Hastingsu,“ – įspūdžiais iš susitikimų dalijosi ministras. P. Vaitiekūnas teigė palietęs ir JAV Europoje planuojamo priešraketinės gynybos „skydo“ klausimą. „Mes manome, kad tai didina regiono saugumą, taip pat ir Rusijos. Sistema nėra nukreipta prieš Rusiją,“ – dar kartą Vašingtone Lietuvos poziciją patvirtino ministras. Pasak jo, nemažai kalbėta ir Lietuvai opia bevizio režimo tema.

„Amerika – demokratinė šalis, bet jai svarbu spręsti ir savo problemas. Jai, ypač po rugsėjo 11-osios atakų, labai rūpi šalies saugumas. Ir tai normalu. Tačiau mes išdėstėme savo argumentus, pažymėjome, kad esame partneriai ir kad dalinamės saugumo našta. Be to, transatlantinio ryšio stiprinimas prasideda nuo ryšio tarp žmonių,“ – sakė P. Vaitiekūnas.

Lietuvos pozicija – suprasta

Pasak P. Vaitiekūno, bendraujat su JAV pareigūnais, jautėsi, kad Lietuvos pozicija yra suprasta, o mūsų valstybės ekspertizė ir įdirbis regione – vertinamas. Paklaustas apie naująjį paminklą, pastatytą Vašingtone komunizmo aukoms atminti, ministras, vos tik jį apžiūrėjęs, liko memorialu patenkintas. Jis nesutiko su jau pasigirdusia kritika, neva monumentas yra pernelyg kuklus, o jam parinkta vieta – per daug toli nuo Baltųjų rūmų (beje, JAV prezidento rezidencija puikiai matosi iš šios judrios sankryžos).

„Man kaip tik patiko, kad paminklas nėra didelis. Jis „žmogiškų” dydžių, toks, koks ir tinka prievartai nenusilenkusiems žmonėms pagerbti. Juk esmė ne dydis. Sėkla, kuri užaugina medį, irgi nėra didelė, o juk vėliau iš vieno medžio išauga tūkstančiai tokių pat sėklelių,“ – metaforiškai kalbėjo ministras.

Kreipdamasis į susirinkusiuosius Lietuvos užsienio reikalų ministras priminė, kad daugiau kaip 50 metų Lietuva, Latvija ir Estija buvo okupuotos komunistinio režimo, šių šalių žmonės negalėjo gyventi laisvoje ir demokratinėje visuomenėje. „Birželio 14-oji yra ta diena, kada mes, lietuviai, minime masinių mūsų žmonių trėmimų į Sibirą pradžią,“ – sakė P. Vaitiekūnas pabrėždamas, kad net ir tuo tamsiu sovietinės okupacijos metu viltis neapleido lietuvių tautos. Lietuvos diplomatijos vadovas išreiškė padėką JAV už tai, kad ji niekada nepripažino priverstinio Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą. „Jūsų dėka Lietuvos nepriklausomybės diena buvo švenčiama kasmet ir Lietuvos nacionalinė vėliava plevėsavo Valstybės departamente šalia kitų šalių vėliavų,“ – pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras. 

Lietuvos kavalerija Rusijos neatakuos

Itin griežtą kalbą pasakęs D. Friedas kritikavo Rusijos užsienio politikos metodus ir perspėjo Rusiją atsisakyti grasinimų ir problemą spręsti civilizuotais būdais. Pasak JAV valstybės sekretorės pavaduotojo, kartais iškylantys nesusipratimai tarp Rusijos ir Baltijos šalių yra pagrįsti skirtingu istorijos interpretavimu. Jis įsitikinęs, kad pasaulis supranta Rusiją ir vertina jos indėlį nugalint nacizmą, tačiau Rusija taip pat turėtų atsižvelgti ir į Baltijos valstybių jausmus. Aukštas JAV vyriausybės pareigūnas susirinkusiesiems priminė, kad drauge su nacizmo įveikimu Baltijos valstybes užgriuvo nauji vargai – sovietinė okupacija.

D. Friedas griežtai sukritikavo dažnai Rusijos išreiškiamą susirūpinimą, neva Europos Sąjungos ir NATO narėmis tapusios kaimynės „apsupa“ Rusiją, galimai keldamos jai grėsmę. Iš jo lūpų nuskambėjo retorinis klausimas: „Ką Rusija turi omenyje sakydama, kad Baltijos šalys ją „apsupo“. Ar tai, kad ji būtų apsupta taikių, pasiturinčių ir demokratiškų šalių, nėra pačios Rusijos nacionalinis interesas?“

C. Rice pavaduotojas tvirtino, kad grėsmės kaimynams nekelia tokios demokratinės valstybės, kokiomis JAV laiko Lietuvą, Latviją ir Estiją. „Grėsmę kelia diktatūros, – pabrėžė įtakingas JAV diplomatas. – Nors aš žaviuosi pažanga, kurią padarė Estijos, Latvijos ir Lietuvos ginkluotosios pajėgos, tačiau nemanau, kad greitai pamatysime lietuvių kavaleriją, šuoliuojančią per Smolenską Rytų kryptimi.“

Pareigūnas jausmingai kalbėjo apie Baltijos šalių okupaciją ir išsivadavimą iš sovietinės imperijos,  jis taip pat sakė, kad Amerika prisiima kaltę dėl „laiku netesėtų pažadų Europai”. „Mes privalėjome apginti laisvą, bet tuo metu pažeidžiamą Europą“, – apgailestavo D. Friedas.

Naujasis Molotovo-Ribentropo paktas?

Iš Rusijos kylančių grėsmių Baltijos šalims temą pratęsė „Joint Baltic American National Committee“ (JBANC) Direktorių tarybos pirmininkas Ramūnas Kondratas, Estijos užsienio reikalų ministrui uždavęs bene didžiausią sujudimą sukėlusį klausimą, kuris susilaukė Estijos diplomatų ir žurnalistų plojimų ir pritarimo šūksnių.

R. Kondrato teigimu, šiuo metu tarp Rusijos ir Vokietijos Baltijos jūros dugnu mėginamas nutiesti naftotiekis, kurio darbai planuojami į projektą neįtraukiant Baltijos šalių, vis garsiau prilyginamas naujam Molotovo-Ribentropo paktui. „Tai naujas mėginimas padalinti Europą. Kadangi pagal naujausius planus šis naftotiekis turėtų eiti daug arčiau Estijos teritorinių vandenų nei Suomijos, ar galima tikėtis, jog būtent Estija imsis iniciatyvos sužlugdyti šį projektą?“ – klausė R.Kondratas.

U. Paetas diplomatiškai išsisuko nuo tiesaus atsakymo, tačiau pripažino, kad Estija turi nemažai galimybių paveikti naftotiekio statybos eigą. „Didžiausias mūsų rūpestis yra susijęs su galima žala aplinkai, konkrečiai Baltijos jūrai. Mes atidžiai išnagrinėsime kompanijos, atsakingos už naftotiekio statybą, pateiktus prašymus ir stengsimės, kad bet kokia rizika, susijusi tiek su gamtosaugos, tiek su visais kitais klausimais, būtų minimali,“ – kalbėjo Estijos diplomatijos vadovas.

Latvijos diplomatas tenkinosi privataus piliečio pasu

Jei Estijos užsienio reikalų ministras drąsiai iškėlė Rusijos keliamas grėsmes ir antidemokratines šios šalies užsienio reikalų politikos tendencijas, tai po jo kalbėjęs Latvijos diplomatijos vadovas A. Pabrikas išsakė griežtą nuomonę dėl Baltijos šalių prisijungimo prie Vizų atsisakymo programos. Vėliau A. Pabriko nuomonei visiškai pritarė ir Lietuvos užsienio reikalų ministras P. Vaitiekūnas, savo kalboje taip pat akcentavęs šią problemą.

A. Pabrikas, norėdamas parodyti bevizio režimo su JAV būtinybę, pateikė pavyzdį iš savo patirties. „Prieš atvykdamas čia dalyvauti Baltijos šalių ir JAV 85 metų bendradarbiavimo jubiliejaus renginiuose viešėjau keliose kitose užsienio šalyse, taip pat ir Japonijoje. Taigi į Azijos šalis, nors atstovavau savo šaliai kaip Latvijos užsienio reikalų ministras, buvau priverstas vykti su privataus asmens pasu, nes savo diplomatinį pasą privalėjau iš anksto pristatyti JAV konsulinėms tarnyboms.   Manau, niekas nedrįs teigti, kad Latviją su Japonija ar Singapūru sieja gilesni ir artimesni santykiai nei su JAV. Todėl labai tikiuosi, kad švenčiant ateinantį jubiliejų – gal tai bus 87 ar 100 metų paminėjimas – prie šios problemos nebereikės grįžti. Latvijos piliečiai, bent jau jos diplomatai ir ministrai, privalo kuo greičiau įgyti teisę keliauti į JAV be vizų,“ – griežtai savo poziciją bevizio režimo klausimu išdėstė A. Pabrikas.