Naujienos

Kaip grafo Zeppelino dirižablis pakilo virš besniegių Vokietijos laukų Baltijos šalių kultūros metai pavadinimu „Essentia Baltica“. Šis pavadinimas tarsi ataidi neseniai ekranuose nušniokštusius „Kvepalus“ pagal Patriko Süskindo romaną: iš margaspalvės kvapų gamos bandysime išgauti „baltiškąją esenciją“ – šį bei tą priminti, pristatyti naujų dalykų. „Essentia Baltica“ skirta Baltijos valstybių Nepriklausomybės 90-mečiui, renginį globoja šių šalių ir Vokietijos prezidentai.

Lietuviški metų renginiai startavo Davido Geringo ir jo mokinių iš Hanso Eislerio aukštosios muzikos mokyklos – violončelininkų kolektyvo „Gericelli“ – koncertu Berlyno filharmonijoje, kur be Antonio Vivaldi ir Heitoro Villa-Lobos skambėjo ir Mindaugo Urbaičio Bacho variacijos bei Anatolijaus Šenderovo „Con Amore“... Nuotaikingą koncertą baigė „Beatles“ aranžuotės, kurias Gericelli’s grojo kartu su pirmoje koncerto dalyje pasirodžiusiu mušamųjų ansambliu. Vakaras tęsėsi Maestro bute – name, kuriame kadaise gyveno Marina Cvetajeva.

Tą pačią savaitę Giedrės Bartelt galerijoje Berlyne atidaryta fotografijų paroda, kurioje pristatyti D. Liškevičiaus, A. Griškevičiaus, R. Pigagaitės (šiuo metu gyvenančios Frankfurte), V. Šontos, estų ir latvių fotomenininkų darbai pavadinimu „Baltic Pop“. Fotografijose – „baltų“ išsiveržimas iš „laiko kalėjimo“, kaip vokiečių poetas Dursas Grünbeinas pavadino gyvenimą už geležinės uždangos. Ryškus, provokuojantis, ironiškas išsiveržimas. „Periferijos avangardas“, šmaikščios Vakarų kultūros citatos, įspaustos į baltišką kasdienybę... Žodžiu – baltiška popesencija.

Sausio 15-ąją Berlyno Humboldto universitete surengta istorikės Ruthos Leiserowitz paskaita „Periferijos išteisinimas. Vidurio ir Rytų Europos perspektyvos Kauno pavyzdžiu“. Šioje moksliškai preciziškoje paskaitoje autorė bandė apibrėžti Rytų ir Vidurio Europos, kaip periferijos, fenomeną, interpretuodama jį per daugiatautiškumo prizmę. Jos teigimu, ši Europos dalis – „Zwischeneuropa“ – kurioje kadaise dominavo Jogailaičių ir Habsburgų dinastijos – buvo Rytų ir Vakarų kontaktų zona. Vėliau ji subyrėjo į fragmentiškas nacionalines erdves, ir vėl pradėti bendrą pasakojimą nelengva. Įvairiais Kauno istorijos pavyzdžiais Rutha iliustravo imperijos fenomeną periferijoje. Dar vienas įdomus žvilgsnis į lietuvišką periferiją – po Karlo Schlegelio studijos apie Marijampolę, kaip slaptąją Europos sostinę (turimas galvoje automobilių tranzito fenomenas).

Sausio 26-ąją Heseno žemėje, nedideliame Fyrnheimo miestelyje, įvyko lietuviškos „Essentia Baltica“ dalies atidarymas, kurį organizavo neseniai Hiutenfelde pradėjęs veikti Europos lietuvių kultūros centras. Prieš kelis mėnesius atidarytoje Gerdi Gutperle galerijoje surengta dailininkės iš Garliavos vidurinės mokyklos Jurgitos Vaitkūnaitės tapybos paroda. Toje pačioje galerijoje eksponuotos Frankfurte gyvenančių Jūratės Jablonskytės ir Ramunės Pigagaitės fotografijos, galerijos šeimininkės tapyba bei vokiečių fotomenininkų darbai. Parodos pavadinimas – „Žmones beskaitant“. „Skaitykime, geriau pažinkime vieni kitus, ir atrasime daug gražių bendrų mūsų istorijos puslapių“ – per parodos atidarymą parafrazuodamas Martyną Mažvydą, linkėjo susirinkusiesiems užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Atidaryme dviem kalbomis prisistatė ir sudėtingas Bacho, Ščedrino ir Debussy kompozicijas grojo vienuolikmetė lietuvaitė Juta Ebertz, o jos mama pianistė Julia Selčinskaitė, dešimtį metų dėstanti Kiolno muzikos akademijoje, skambino M. K. Čiurlionio preliudus. Vakarą baigusiame priėmime skambėjo lietuviškas džiazas iš Kelno – solistė Taurinta Rigertaitė, saksofonistas Gleb Vaščenko (anksčiau grojęs su Bixais) „ir grupė“.

Tą patį savaitgalį Hiutenfelde, Vasario 16-osios gimnazijoje, diskutavo lietuvių bendruomenių Europoje vadovai ir Lietuvos ambasadoriai tuose kraštuose. Viena iš temų – kaip įtraukti lietuvių išeiviją į Lietuvos kultūros pristatymą, o Fyrnheime vykęs renginys puikiai parodė, kaip galima tai įgyvendinti. Išeivija nori padėti Lietuvai kuo geriau prisistatyti 2009-aisiais, o užsienyje gyvenantys lietuvių menininkai įsitraukia į įvairius projektus.

Būta sausį ir daugiau renginių – Indrės Šataitės paroda Frankfurte prie Maino, Violetos Juodzevičiūtės – Hamburge, Berlyne atidarytame video ir medijų festivalyje „Transmediale“ pristatytas Eglės Budvytytės filmas „Secta“.

Vasarį „Essentia Baltica“ tęsiasi Berlyne, Hamburge, įžengs į Miuncheną, Kaselį ir kitus miestus, o kovo 15-ąją Berlyno filharmonijoje vyks „Baltijos metų“ atidarymas su „Kremerata Baltica“. Artimiausius ir jau praėjusius renginius galima rasti Lietuvos ambasados Berlyne interneto puslapyje.

Taigi spalvingas „Essentia Baltica“ dirižablis pakilo ir sklandys virš Vokietijos visus metus – iki pat 2009-ųjų, kada Lietuvą ir Vokietiją sujungs Vilniui – Europos kultūros sostinei ir vokiečių vienuolio Brunono Bonifacijaus garsiosios kelionės tūkstantmečiui paminėti skirti renginiai.

Evaldas Ignatavičius