Naujienos

Sėkmingą Baltijos jūros regiono plėtrą gali užtikrinti tik glaudesnė rytinės ir vakarinės šio regiono dalies integracija, gera infrastruktūra ir tyrimų, inovacijų bei žinių visuomenės skatinimas, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Jis liepos 31 dieną dalyvavo Klaipėdoje vykstančioje plėtros ir ugdymo instituto “Educatio”, Konrado Adenaurio fondo ir Jaunųjų krikščionių demokratų surengtoje kasmetinėje tarptautinėje vasaros akademijoje, kurios šiųmetinė tema - „Europos Sąjungos Baltijos jūros strategijos įgyvendinimas: teorija ir praktika“.

Pasak ministro, nors tyrimai rodo, kad Baltijos jūros regionas yra vienas iš konkurencingiausių ir inovatyviausių pasaulyje, tarp atskirų jo dalių egzistuoja reikšmingi skirtumai.

„Mūsų regionui reikia gilesnės integracijos, kad galėtume užtikrinti ir sustiprinti jo konkurencines pozicijas ir išnaudoti jo plėtros potencialą“, - sakė A.Ažubalis.

Anot jo, Lietuvos tikslas - kad Šiaurės ir Baltijos valstybės taptų vieninga vertybių bendrija, todėl siekiama atgaivinti jų praktinį bendradarbiavimą ir integraciją. Šiais metais Baltijos šalių iniciatyva buvo pasiūlyta įkurti Šiaurės ir Baltijos valstybių „išminčių grupę“, kuri iki kitų metų balandžio parengtų pasiūlymus dėl tolesnio bendradarbiavimo.

Viena iš svarbiausių bendradarbiavimo ir integracijos sričių, ministro įsitikinimu, yra energetikos, transporto ir tyrimų infrastruktūros tobulinimas.

„Patikimo energijos tiekimo, energijos rinkų ir infrastruktūros integracijos ateities perspektyvos bei atsinaujinančios energijos potencialas regione laikomi nenuginčijamais politikos prioritetais. Taip pat turime investuoti į transporto infrastruktūrą – kelius, geležinkelius ir aviaciją - kad sukurtume rinkas ir naujas verslo galimybes regione“, - pabrėžė ministras.

Jo teigimu, Baltijos jūros strategijos įgyvendinimas gali prisidėti ir prie glaudesnių santykių su kaimyninėmis ES nepriklausančomis šalimis Norvegija, Islandija, Rusija ir Baltarusija, kurios dalyvauja diskusijose apie jų vaidmenį regioniniame bendradarbiavime.

„Tai ypač taikytina Kaliningrado sričiai, kurią supa ES šalys. Pasinaudodama strategija, sritis galėtų tapti tam tikru „regioniniu inkubatoriumi“ ir paskatinti savo socialinę bei ekonominę plėtrą“, - tvirtino A.Ažubalis. 

Pasak jo, siekti tolesnio efektyvaus bendradarbiavimo su Rusija ir Baltarusija įgyvendinant Baltijos jūros strategiją reikėtų ne tik dvišaliu lygiu, bet ir Europos kaimynystės politikoje numatant priemones skatinti regioninį bendradarbiavimą.

Siekiant, kad Baltijos jūros strategija atneštų apčiuopiamos naudos regionui, ministras pabrėžė privataus sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą į jos įgyvendinimą, darbų prioritetizavimą ir tinkamą finansavimą.

“Besąlygiškai svarbu prioritetizuoti su strategija susijusias priemones, skirti joms lėšų ir efektyviai panaudoti. Žinoma, prireiks šiek tiek laiko, kol kiekvienas tinkamai įsitrauks į savo vaidmenį. Paželgus į strategijos tikslus – konkurencingumas, infrastruktūra, aplinka ir saugumas – tampa aišku, kad reikšmingų rezultatų per vieną dieną nepasieksime”, - sakė A.Ažubalis.  

2009 metais patvirtintos Baltijos jūros strategijos tikslas – bendrai Baltijos jūros regiono ES šalims spręsti visam regionui aktualius klausimus. Strategija leidžia efektyviau panaudoti ES fondų ir tarptautinių finansinių institucijų lėšas, geriau koordinuoti valstybių pozicijas ir maksimaliai išnaudoti Baltijos jūros regiono vystymosi potencialą. Pagal Europos Komisijos parengtą veiksmų planą numatoma įvykdyti 80 projektų, kurie taps pagrindine priemone įgyvendinant pagrindinius strategijos prioritetus.