Naujienos

Didžiausia investuotoja Lietuvoje Švedija tiesia draugišką ranką. Šalių, kurias ne tik skiria, bet ir jungia Baltijos jūra, kultūriniai ryšiai išaugo iki broliškų, o ekonominių ryšių plėtojimas teikia daug vilčių. Apie visa tai pokalbis su Lietuvos ambasadoriumi Švedijos karalystėje Petru Zapolsku. 

– Kaip apibūdintumėte švedų paramą Lietuvai kovoje su okupacija? Kokia ji buvo ir kokią padarė įtaką šalies nepriklausomybės atgavimui?

– Į Juozo Lukšo atsiminimų knygos pristatymą susirinkę pagarbaus amžiaus švedai stebėjosi, kad Lietuva XX amžiaus viduryje pergyveno tris okupacijas ir tęsė aktyvią rezistenciją iki šeštojo dešimtmečio vidurio, o kai kuriose šalyse iki Nepriklausomybės atkūrimo veikė Lietuvos diplomatinės atstovybės. Ši nuostaba atspindėjo bendrąsias šios nedidelės Šiaurės šalies XX amžiaus santykių su Lietuva tendencijas – koalicinė vyriausybė pripažino Lietuvos ir kitų Baltijos šalių okupaciją. Taigi Baltijos jūra šaltojo karo metais Švedijai buvo grasinanti, bet stabili, nes žinių iš kito jūros kranto buvo mažiau negu iš Maskvos.

Baltijos šalių piliečiams pradėjus burtis į laisvės judėjimus, Švedijos generaliniame konsulate tuometiniame Leningrade buvo atidaryti skyriai visoms trims Baltijos šalims. Stokholmo centre Normalmtorgo aikštėje pradėjo burtis pirmadienio mitingai Baltijos šalims remti. Kassavaitiniuose mitinguose dalyvavo ne tik išeiviai iš Baltijos šalių, bet ir Švedijos politikai bei eiliniai piliečiai. Vilniuje riedant sovietų tankams, Stokholme Lietuvos politikams buvo suteikta tribūna skleisti tiesą apie padėtį mūsų šalyje. Moderatų premjeras Carlas Bildtas suformavo specialią darbo grupę, kurios užduotis buvo padėti Baltijos šalims Laisvės kelyje. 1991 m. rugpjūčio 28 d. Lietuva atkūrė diplomatinius santykius su Švedija ir kitomis Šiaurės šalimis, o 1991 m. gruodžio 19 d. Švedijos ministrų kabinetas priėmė sprendimą kiekvienai Baltijos šaliai skirti po 10 milijonų kronų ambasadoms Stokholme atidaryti. Ministras pirmininkas Carlas Bildtas pagrįstai gali būti vadinamas Lietuvos laisvės bylos advokatu pasaulyje.

– Kokia Švedijoje vyrauja nuomonė apie Lietuvą dabar, kai pasiekti didieji tikslai?

– Nors iš Stokholmo yra arčiau iki bet kurios Baltijos šalies pakrantės negu iki Malmės, geležinė uždanga buvo suformavusi visiškai kitokią, geopolitinę nuotolio sąvoką. Nenuostabu, kad kartais ir iki šiol eilinis švedas vis dar paklausia, kokia kalba kalbama Lietuvoje ir ar lietuvių kalba labai skiriasi nuo rusų, matyt, prisimindamas sovietinės propagandos suformuotą teoriją, kad lietuvių ir latvių kalbos priklauso slavų-baltų kalbų grupei.

Susitikdamas Lietuvoje su žmonėmis, mažai susijusiais su užsienio politika, kartais taip pat išgirstu iškreiptą nuotolio įsivaizdavimą – Švedija jiems yra kažkur labai toli, o ne čia pat – kitoje Baltijos pakrantėje esanti gerai žinoma iš Astridos Lindgren pasakų karalystė.

– Kaip vyksta abiejų šalių bendradarbiavimas ir kokių jis turi perspektyvų ateityje? 

– Šios dienos Lietuva ir Švedija – dvi patikimos partnerės Europos Šiaurės rytų regione, sunkiai ir nuosekliai dirbančios daugiakryptį darbą stiprinant ne tik tarpusavio ryšius, bet ir kuriant sėkmės įvaizdį regione, kuriame siekiama ekonominės plėtros pusiausvyros, verslumo ir socialinio požiūrio į žmogų. Bendradarbiavimas vyksta įvairiais formatais, kurių pavadinių trumpinimai jau spėjo tapti bendriniais bet kuriam, nors ir nedaug besidominčiam tarptautiniais santykiais lietuviui, – NB6, NB8, BJVT.

Bendradarbiavimo pokyčiai atspindi regiono iššūkius, be to, šiuo metu bandome kurti dar ambicingesnius planus, pradėdami glaudžiau veikti su Šiaurės Ministrų taryba. Šiaurės šalių bendradarbiavimo, šalių, turėjusių tarpusavio prieštaringų istorijos puslapių, pavyzdys gali tarnauti modeliu regioninėms problemoms spręsti.

Lietuvos narystė ES mums suformavo naują užduotį – geros patirties perėmimo ir partnerių Lietuvos interesams įgyvendinti paieškos. Švedija, kitos Šiaurės šalys turi patirties ir žino, kaip veikia ES sprendimų parengimo bei priėmimo mechanizmas ir nuoširdžiai bei naudingai mums pataria.

– Kokias užduotis išsikėlė Lietuva ir Švedija bendradarbiaudamos tarpusavyje?

– Pasikeitusi tarptautinė aplinka suformavo naują ambasados misiją Švedijoje. Iki narytės ES  Švedija buvo politinė Lietuvos advokatė, paramos visose visuomenės veiklos srityse teikėja, dabar esame lygiaverčiai partneriai, padedantys vieni kitiems užtikrinti regiono interesus, o Europai geriau suvokti naujas galimybes santykiuose su Rusija, Baltarusija, Ukraina. Galime tik pasidžiaugti, kad bendrų pastangų dėka plečiasi ir gilėja ES svarstomų klausimų tematika. Ir mums, ir Švedijai neramu dėl Baltijos jūros taršos ir vis aktyvėjančios ekonominės veiklos jūroje ir šalia jos, nepaisant aplinkosaugos reikalavimų. Abi šalys aktyvios ir dažnai derina savo žingsnius dirbdamos demokratijai Baltarusijoje, Ukrainoje. Ar ES turės vieningą ir vertybinę santykių su Rusija poziciją, pirmiausia priklausys nuo to, kaip vieningai ir įtaigiai Baltijos ir Šiaurės šalys padės tai pozicijai susiformuoti.

– Kaip vyksta abiejų šalių draugystė tarp miestų ir organizacijų?

– Kai iki šiol įvairiuose sluoksniuose polemizuojama, kas geriausiai reprezentuoja Lietuvą pasaulyje, ir vis nerandama bendro vardiklio, atsakymus diktuoja gyvenimas – dar nėra sukurta nieko vertingesnio už žmonių tarpusavio kontaktus ir kultūrinę veiklą. Švedijos pagalba per susigiminiavusių miestų programas ir parama savivaldybių socialinių tarnybų veiklai leidžia Lietuvos  regionų gyventojams susipažinti su realia ir aktyviai veikiančia savivalda. Sunku būtų Lietuvoje rasti miestą ar apskritį, kuri neturėtų kontaktų su Švedijos regionais.

Iki šiol aktyviai veikianti Švedijos ir Lietuvos draugų grupė, visuomeninės paramos Lietuvai organizacijos, išskirtinė Švedijos Karalienės Silvijos globėjiška veikla formuoja labai teigiamą humanitarinę aplinka tiesioginiams žmonių kontaktams. Vien per pastaruosius metus Švedijos švietimo patyrimu domėjosi trys didelės Lietuvos mokytojų grupės, tautodailinio paveldo centro ekspertai. Taip pat įvairios organizacijos padeda vaikų namams, gerontologijos centrams.

Visada sakau, kad nesvarbių darbų mūsų tarnyboje nėra. Jei galime rasti partnerius Tauragės sporto mokyklos futbolo komandai ir padėti būsimiems narbekovams atvykti į tarptautinį turnyrą Gotlando saloje, tai ir darome. Manau, tokie darbai yra ne mažiau svarbūs, nei perskaityti sėkmingą paskaitą ar dalyvauti diplomatiniame priėmime.

– Kaip sekasi tiesti abiejų šalių kultūros tiltus? 

– Matyt, ne vienas mano kolega diplomatas jautė tikrą pasididžiavimą galėdamas atidaryti Lietuvos dailininkų parodą ar pristatydamas Lietuvos muzikus. Dvejų metų Lietuvos ir Švedijos muzikos mainų programa „Muzikiniai ryšiai“, kurios baigiamieji koncertai vyko didžiausiose Vilniaus ir Stokholmo koncertų salėse, ir  Lietuvos dalyvavimas kviestinio svečio teisėmis šių metų spalio pradžioje didžiausioje regione Gioteborgo knygų mugėje parodė tikrą Lietuvos kultūros potencialą, vertybinę Lietuvą, kur istoriniai akcentai dera su šiuolaikiniu menu, knygų leidyba, o iliustracijos  konkuruoja su geriausiais tarptautiniais pavyzdžiais.

Švedų klausytojas turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos muzika – nuo vaikų ansamblio „Kivi“ liaudiškos dainavimo tradicijos šiuolaikinių improvizacijų iki išgrynintų  Vilnius styginių instrumentų kvarteto ir Edgaro Montvido bei Petro Geniušo atliekamų klasikinių kūrinių. Neabejoju, kad sunku būtų sutikti Lietuvos menininką, nekoncertavusį Švedijoje.

Ambasadoje iki šiol Lietuvos dailę reprezentuoja dailininkų A.Sukaus, A.Petrulio, Tado Gutausko dailės darbai.

Apie septyniasdešimt įvairių kultūros renginių, kurie kasmet vyksta Švedijoje, glaudžiai susiję su  politika, investicijomis ir prekyba. Sukurta gera terpė tiesioginiams menininkų mainams, į švedų kalba išverstos 8 lietuvių autorių knygos, ši veikla bus tęsiama. Planuojame multikultūrinius projektus su kitomis ES valstybėmis Lenkija, Prancūzija. 

– Kokios šiuo metu yra Švedijos investicijos Lietuvoje?

– Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, Švedijos tiesioginės investicijos Lietuvoje 2005 m. pradžioje sudarė beveik du su puse milijardo litų (705 mln. eurų) arba 15,04 procento nuo visų tiesioginių investicijų. Išaugo ir kompanijų, kurios investuoja Lietuvoje, skaičius – nuo 151 2002 metais iki 174 2005 m. pradžioje. Palyginti su 2004 m. sausio 1 d. Švedijos investicijos išaugo 21,2 procento, o palyginti su 2002 m.sausio 1 d. – 42 procentais. Esu įsitikinęs, kad bent dalis investicijų į Lietuvą pakliuvo ir dėl ambasados veiklos.

Daugelis Lietuvos žmonių naudodamiesi kasdienėmis paslaugomis net nesusimąsto, kad jų lygis visiškai atitinką tą, kurį turi bet kuris kitas Europos ar Amerikos gyventojas. Tai atsitiko ir dėl to, kad Švedijos kompanijos investavo lėšas ir žinojimą į tokias kompanijas kaip SEB į  Vilniaus banką, „Telia Sonera" – į „Lietuvos telekomą", „Vattenfall A|S" – į „Lietuvos energiją", „Tele2" – į „Tele 2", „Amber Mobile Teleholding" – į „Omnitel". Jau dabar Švedijos kapitalo įmonėse Lietuvoje dirba apie 4 tūkstančius Lietuvos piliečių.

– O kaip lietuviams sekasi eksportuoti į Švediją?

– Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad 2005 m. sausio–balandžio mėn. Lietuvos eksportas į Švediją padidėjo 4,5 procento, o 2004 m. Lietuvos eksportas padidėjo 47 procentais ir iki tol buvusį ir kasmet mažėjanti prekybos deficitą pakeitė 153 mln. litų perviršis. Lietuvos baldų, tekstilės gaminių, mineralinių medžiagų galima nusipirkti visoje Švedijoje. Pirkdami prekę Lunde būtinai pažiūrėkite į aprašą, galbūt Vilniuje ji kainuos pigiau.

– Kokia veiklos dalis pritraukiant švedų investicijas į Lietuvą tenka ambasadai? Ko gali tikėtis iš ambasados darbo Lietuvos eksportuotojai?

– Iš tiesų ambasados ekonominėje veikloje jau kitas etapas. Veikiame ne vien prekybos srityje. Svarbu pritraukti plyno lauko investicijas, parodyti Švedijos kompanijoms Lietuvos potencialą gamybai perkelti. Esame parengę patarimų Lietuvos verslui atmintinę apie Švedijos verslo tradicijas ir papročius, galimybę susirasti partnerius. Ambasadoje esame susitarę, kad kiekvienas į mus besikreipiantis Lietuvos ir Švedijos verslininkas privalo gauti konsultaciją ar atsakymus į jam rūpimus klausimus iš karto ar, jeigu reikia papildomos analizės, elektroniniu paštu artimiausiu metu. Kiekvienam sutiktam Lietuvos verslininkui sakau, kad ambasada negali už jį parduoti prekės ar sukurti bendros įmonės, tai jis turi padaryti pats, bet mes galime parodyti kryptį.

Iš ambasados galite tikėtis informacinių paslaugų, savalaikio rinkos ir jose vyraujančių tendencijų vertinimo, geresnio klimato ekonominei veiklai per institucinio dvišalio bendradarbiavimo stiprinimą. Švedijos verslo bendruomenė skeptiškai žvelgia ir į partnerius, kurie neturi elektroninio ryšio ar į jį neatsako, neturi internetinės svetainės, negali susikalbėti anglų kalba. Pastebėjome, kad įvairios, net ir specializuotos verslo misijos į Švediją yra vertinamos mažiau, negu konkrečios informacijos apie įmonės galimybes pateikimas.

– Ką patartumėte Lietuvos eksportuotojams, ketinantiems „atrasti" Švediją?

– Paprastas patarimas verslininkui – jei neturite suformavęs vieno puslapio pristatymo apie savo kompaniją ir verslo plano anglų kalba – nereikia važiuoti į jokias misijas, geriau atlikti namų darbus. Ir  atsisakykime lietuviško kuklumo. Neabejokite, kad jūsų kompanija yra unikali, o produktas, kurį jūs gaminate, – geriausias regione už pačią mažiausią kainą. Tegu užsimezga kontaktas, derybos – kitas etapas. 

Pervažiavome ne kartą visą Švediją skaitydami paskaitas, susitikdami su politikais ir verslo atstovais. Gamybos perkėlimo į Lietuvą tendencijos jau pasireiškė apdirbamojoje, metalų, poligrafijos pramonėje.

Naujas ir perspektyvus dvišalio ekonominio bendradarbiavimo projektas, kuriuo suinteresuotas verslas ir išreikšta aiški Lietuvos integracijos į regiono infrastruktūrinius kryptis, – elektros tiltas tarp Lietuvos ir Švedijos per Baltijos jūrą. Tikiu, kad šis projektas bus įgyvendintas per artimiausius kelerius metus. 

– Lietuvą nuo Švedijos skiria, o kartu ir jungia tik mažutė Baltijos jūra. Kokias perspektyvas turi abipusis turizmas? 

– Turistų skaičius iš Lietuvos į Švediją 2004 m. išaugo 21 procentu. Esame atvira ambasada, kiekvienas švedas gali paskambinti ar užsukti į ambasadą ir gauti informaciją apie turizmo galimybes. 2005 m. kartu su turizmo industrijos Lietuvoje atstovais Stokholme surengėme turizmo misiją, 2004 m. gegužės 9 d.  Stokholmo miesto centre  kartu su naujomis ES narėmis pastatėme palapinę, kurioje buvo platinama informacija apie Lietuvą.

Šiuo metu bendradarbiaujame su Turizmo departamento informacinio biuro Suomijoje vadove, kurios iniciatyva buvo parengtas internetinis puslapis švedų kalba. Turint galvoje, kad 83 procentai švedų naudojasi kompiuteriais, tai geras informavimo apie Lietuvą būdas. Dabar kiekvienas švedas, surinkęs kompiuteryje www.litauen.se,  gali susirasti visą rūpimą informaciją.

Šių metų rudenį padėjome į Lietuvą nuvykti trims žurnalistų grupėms, viena jų – 40 žmonių, kurie paskleidė daug pozityvios informacijos apie Lietuvą. Tą darbą tęsiame. Kviečiu daugiau Lietuvos turizmo industrijoje dirbančių kompanijų dalyvauti kasmetinėje pavasarį vykstančioje Gioteborgo turizmo mugėje. Lietuvos turizmo departamentas kiekvienais metais sukuria vis geresnes galimybes kompanijoms prisistatyti šiame renginyje.

– Lietuviai emigrantai išsibarstė po visą Europą, neaplenkdami ir Švedijos. Kaip jiems sekasi sėti lietuvybės sėklą šioje šalyje? 

– Priklausau tai optimistų grupei, kurie mano, kad iš Lietuvos į svečias šalis išvykstantys lietuviai yra reiškinys, į kurį privalome žvelgti kaip į galimybę, o ne problemą. Žinau, kad taip sakyti yra nepopuliaru, bet šitą atvirai sakau ir Lietuvių bendruomenės atstovams Švedijoje, ir tautiečiams, kurie nedalyvauja bendruomenės veikloje.

Reguliariai susitinku su vis mažėjančios pokario emigracijos kartos atstovais – jie buvo priversti išvykti ir neturėjo galimybės grįžti. Dabartinė emigracija – ekonominė, turinti teisę ir galimybę rinktis.

Lietuvos, kaip valstybės, likimas yra  sudėtingas, todėl tikėtis, kad visi jos piliečiams iš karto  gyvens geriau – nerealu. Jeigu norime visiems Lietuvoje sukurti gerovę, turime tai daryti visi kartu, nieko nekaltindami ir nesiskųsdami. Jeigu kažkam nekyla jokių teigiamų emocijų, galvojant apie gimtinę, – ne bėda. Tie, kuriems Lietuva yra svarbi, sugeba veikti ir kurti mažasiąs lietuvas Stokholme ar kur kitur. Palaikau glaudų ryšį su tais lietuviais, kurie to nori. Kartu aptariame bėdas, švenčiame šventes.

Didžiuojuosi ir senąja, ir naująja lietuvių karta Švedijoje. Kiekvienų metų Kalėdų eglutė, vykstanti mano namuose, sutraukia ne tik sekmadieninės „Saulės“ mokyklos, bet ir visų Stokholmo apylinkėse gyvenančius jaunuosius lietuviukus. Veikdami kartu su Lietuvos institucijų, lietuvių bendruomenės ir „Saulės“ mokyklos entuziastais  šių metų vasaros pradžioje surengėme regiono sekmadieninių mokyklų suvažiavimą senojoje Švedijos sostinėje Sigtunoje. Jane labai aktyviai dalyvavo sekmadieninių mokyklų atstovai iš Švedijos, Danijos, Norvegijos, Vokietijos, Olandijos ir Airijos. Susitikimas gali tapti tradiciniu, nes iniciatyvą parėmė Airijos lietuvių mokyklą. Diskusijos apie ateitį tęsis.  

Per pastaruosius 15 metų sukurtas tvirtas pagrindas plėtoti gerus Lietuvos ir Švedijos santykius. Abiejose šalyse ir kitose regiono valstybėse įsivyrauja nuomonė, kad Baltijos ir Šiaurės Europos regionas yra labiausiai homogeniškas regionas ES, kurio valstybėse stipri tarpusavio „chemija“ labai padeda spręsti vidaus ir išorės reikalus.