Naujienos

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai, nariai praėjusią savaitę prie apvalaus stalo diskutavo su užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu. Pokalbis vyko apie Šiaulių ir verslo galimybes tarptautiniame kontekste. Šalies diplomatijos vadovas ragino aktyviau naudotis diplomatų paslaugomis.

Diplomatiją — ant žemės

Ministras į Šiaulius atvažiavo su idėjomis. Miesto merui pateikė „žalią pasiūlymą“ — įdarbinti Savivaldybėje tam tikram laikotarpiui diplomatinio korpuso darbuotoją konkrečioms pareigoms atlikti.

Nors Lietuvoje tai nauja idėja, kitose šalyse tokia praktika gyvuoja, kai grįžę iš darbo užsienio ambasadose, diplomatai kelerius metus dirba įvairiuose savo šalies miestuose.Ministras neslėpė, jog vienas iš vizito tikslų — paliudyti, jog ministerija yra nusiteikusi diplomatinę tarnybą vis labiau nuleisti ant žemės — „pastatyti ant realiai Lietuvos žemėje egzistuojančių interesų“. Verslininkus tai ypač domino. Dažnai jie nė nežino į ką kreiptis ambasadose.

„Mes nusiteikę padėti net ir vienai smulkiai įmonei. Jau nekalbant apie integruotas struktūras ar didelius dalykus“, — teigė ministras ir ragino verslininkus išdrįsti žengti pirmą žingsnį.

Diplomatinės tarnybos gali prisidėti reprezentuojant verslą, rengiant parodas ar muges, spaudos konferencijas. Ministras kvietė verslininkus dalyvauti užsienio šalyse rengiamose Lietuvos dienose. Šiais metais Lietuvos dienos vyks Ukrainos sostinėje Kijeve ir Vokietijoje.

„Ambasados už jus biznio nepadarys, ir pinigų jums neuždirbs, bet padėti gali, — tvirtino ministras. — Jeigu ištiks bėda, tikrai padės. Galite pasakyti: mus nuskriaudė, mums skolos negrąžino, neteisėtai užpuolė tarnybos — tada ambasadorius gali duris atidaryti ir eiti kartu su jumis.“

Net kai idėja nėra iki galo aiški, P. Vaitiekūnas ragino skambinti į ambasadas ir klausti, kas galėtų padėti.

Pats ministras į Šiaulius atvažiavo su idėjomis. Miesto merui Genadijui Mikšiui pateikė „žalią pasiūlymą“ — įdarbinti Savivaldybėje tam tikram laikotarpiui diplomatinio korpuso darbuotoją konkrečioms pareigoms atlikti. Nors Lietuvoje tai nauja idėja, kitose šalyse tokia praktika gyvuoja, kai grįžę iš darbo užsienio ambasadose, diplomatai kelerius metus dirba įvairiuose savo šalies miestuose.

Šiauliai neišnaudoja oro uosto

Šiauliai, ministro teigimu, dar nevaidina to vaidmens, kurį galėtų vaidinti dėl oro uosto.

„Oro uostas Šiaulius daro išskirtinius iš kitų regionų, — sakė P. Vaitiekūnas. — Uostas gali tarnauti ir kargo kroviniams, ir lietuviams kurie gyvena Dubline, Osle, Londone ar dar kitur. Kodėl jums to nedaryti?“

Šiaulių oro uostą, ministro nuomone, reikia reklamuoti: „Su bukletais, stendais pervažiuoti per ambasadas, oro uostuose, susisiekimo kompanijose pristatyti“. Šiaulių oro uosto civilinė veikla turinti perspektyvą, nesą didesnių planų čia plėtoti karines pajėgas.

Šalia oro uosto kuriamas industrinis parkas, o parko projekto antrajame etape — ir logistikos centras.

Verslininkai ministrui priminė, jog šiandien šalies strateginiuose žemėlapiuose Šiaulių oro uosto, kaip civilinio oro uosto, nėra. Nacionaliniu lygmeniu nepritarta ir logistikos centrui Šiauliuose. Viešosios logistikos centrai patvirtinti steigti tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Rimtų projektų trūksta

P. Vaitiekūnas atkreipė dėmesį, jog stambiais transporto projektais Lietuvoje domisi Azerbaidžanas ir Kazachstanas.

Logistikos centro projektas, ministro nuomone, gali dominti ir Baltarusiją. Ji savo ruožtu, tariasi su kazachais, o trišaliai tranzito, logistikos projektai, pasak ministro, yra labai perspektyvūs.

„Jeigu turite rimtų projektų, duokite, mes juos pateiksime,“ — sakė ministras.

P. Vaitiekūnas apgailestavo, jog tokių gerai parengtų investicinių projektų trūksta. Lietuvos ekonominės plėtros agentūros paprašiusi pateikti bent dešimt tokių šaliai svarbiausių projektų ministerija negavo nė vieno. „O kalbame apie užsienio investicijų pritraukimą.“

Ministras informavo, jog 2009 metais Lietuvoje vyks Azijos ir Europos sąjungos valstybių transporto ministrų susitikimas. Dalyvaus trisdešimt valstybių. Šiauliečiams siūlyta išnaudoti tą susitikimą savo logistikos centro projektui. Jį galima būtų pristatyti ir Kinijoje, ir Pietų Korėjoje.

Via Hanza raktas — rusų rankose

Verslininkai klausė apie Šiauliams svarbaus transporto koridoriaus Via Hanza perspektyvą.

„Dėl politinių motyvų mes ir Europos Sąjunga labai remiame tą koridorių, kadangi rusams tai svarbu, — sakė P. Vaitiekūnas. — Nors didelio ekonominio poreikio investicijoms į jį nėra. Panemunės— Sovietsko tiltu važiuoja tik 200 automobilių per parą. O projektas nėra pigus — 20— 30 milijonų eurų.“

Pasak ministro, kita kliūtis šiai magistralei plėtoti yra pati Kaliningrado sritis. „Kol rusai nesutvarkys savo pasienio ir kvies mašinas važiuoti, o ne jas atstūminės, tol šis projektas nejudės.“

„Tos magistralės raktas yra rusų rankose, — sakė ministras. — Kol kas jie labiau suinteresuoti, kad kroviniai būtų vežami jūra, traukiniais. Rusų strateginis interesas — vysti uostus, periminti geležinkelį, dirbtinai skurdinant kelių arterijas, nes taip jiems yra naudingiau. Bet Rusijos augimas yra toks, kad greitai užsikimš ne tik uostai, bet ir keliai. Tik sprendžiant iš to, kas darosi Rusijos pasieniuose, jie neturi noro, valios investuoti į pasienio infrastruktūrą.“

Rinka į Rytus

Verslininkus domina rinka į Rytus, bet stabdo mažas pasitikėjimas ja. Kokia situacija Ukrainoje, Baltarusijoje, klausta ministro.

„Ukrainoje — kaip loterijoje. Kraštas labai perspektyvus, bet ir labai įdomus. Jeigu norite įdomiai pagyventi, tai galite“, — diplomatiškai atsakė P. Vaitiekūnas.

Baltarusija, pasak P. Vaitiekūno, siunčia Europai labai stiprius signalus, kad nori artimesnių santykių. Prieš kelias dienas priėmė sprendimą ar bent teigė priimanti — išleisti politinius kalinius. Tai buvo pagrindinis JAV ir Europos Sąjungos reikalavimas Baltarusijai, kad santykiai galėtų pradėti keistis.

„Tai mums artimiausias partneris. 10 milijonų gyventojų, Minskas — du milijonai gyventojų. Tuo turime naudotis.“

Rūta Jankuvienė