*alt_site_homepage_image*
lt

Naujienos

RSS

AZERBAIDŽANUI REIKIA LIETUVOS (Respublika, 2007 09 29, Nr. 223, p. 13)

Lietuvos ambasadorius Azerbaidžane Kęstutis Kudzmanas tikina, jog ši turtinga ir lietuviams pakankamai egzotiška valstybė atveria puikias galimybes verslininkas. Ambasadorius perspėja, kad susidomėjusiems reikėtų paskubėti: užsieniečių Azerbaidžane daugėja kasdien.

- Ką tik Lietuvoje lankėsi Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Ar tai reiškia, kad dviejų šalių santykiai įgauna naują pagreitį?

- Azerbaidžanas Lietuvai tampa įdomus bendrojoje Europos energetinio saugumo dimensijoje - kaip galimas naftos ir dujų tiekėjas Lietuvai ir ES, kaip alternatyva angliavandenilių importui. Be to, ši valstybė gali pasigirti labai sparčiai augančia ekonomika. Augimas siekia 45 procentus per pusmetį, palyginus su pernai. Tai - pirma vieta pasaulyje.

Dėl to į šalį krypsta verslininkų akys. Natūralu, kad esant tokiam augimui lieka daug neužpildytų nišų. Vyksta statybų bumas, gali pasireikšti statybinių medžiagų gamintojai, yra erdvė lengvajai pramonei. Statomi šimtai nauji namų, tai tarsi koks tvanas, cunamis.

Daug galimybių tiek smulkiam, tiek stambiam verslui, bankiniam bei paslaugų sektoriui, mažmeninės prekybos atstovams. Vadybininkams, kurie gali perduoti patirtį steigiant prekybos tinklus. Ši niša irgi neužpildyta, o perkamoji galia šalyje labai aukšta, pinigų srautas milžiniškas. Ne tik iš naftos sektoriaus - sparčiai auga chemijos, mašinų, apdirbamoji, lengvoji pramonė.

Sakyčiau, verslininkams Azerbaidžanas - tiesiog mažasis Klondaikas. Bet reikia suprasti, kad ne mes vieni į jį žiūrime. Yra daugybė užsienio kompanijų, kurios jau seniai dirba čia.

- Ne visi Baku gyventojai patenkinti statybų bumu, nes tai kenkia senamiesčiui.

- Baku išties gali pasigirti įspūdingu senamiesčiu, kultūrine prasme tai labai puikus palikimas. Aišku, naujos statybos šiek tiek darko senamiestį, reikėtų imtis griežtesnių priemonių jam saugoti. Kita vertus, čia tinkama sritis mūsų kultūros paveldo specialistams, taip pat architektams. Jie patys atvirai deklaruoja norintys kvalifikuotų specialistų.

- Kuo Azerbaidžanui įdomi Lietuva?

- Kaip šalis, turinti sėkmingą ėjimo į vieningą ES rinką patirtį. Azerbaidžanas nemažai gamina, siekia plėsti savo eksporto potencialą, todėl jiems įdomi Lietuvos verslininių, vadybininkų patirtis: kaip įvaldyti ES standartus, sertifikuoti prekes, kokie mechanizmai, kaip įveikti barjerus, pagerinti kokybę. Juos žavi Lietuvos pasiekimai ES. Jiems tai yra mažos šalies, kuri neturi gausių išteklių, sėkmės pavyzdys.

Azerbaidžanas - naftos gavybos šalis, kurioje su ekologija nėra viskas gerai. O Lietuvoje labai stipri inžinerinė ekologija. Manau, kad jiems, taip pat ir aplinkosaugos specialistams, yra gera proga rasti užsakymų bei perduoti savo patirtį.

- Ar statybomis susivilioję verslininkai nesusidurs su tuo, su kuo susiduria Kaliningrade?

- Verslas visur turi savo ypatumų. Daugelyje šalių yra galingi administraciniai svertai, kurie gali ir padėti, ir pakenkti. Čia irgi yra panašumų. Svarbiausia - sėkmingas verslo partnerio pasirinkimas. Tai pagrindinis veiksnys, galintis eliminuoti vadinamąją nekomercinę riziką,apsaugoti nuo nepalankių administracinių svertų. Naujas žaidėjas rinkoje - visada konkurentas, tad sunku prognozuoti, kaip rinka į jį sureaguos.

Nusikalstamumo čia praktiškai nėra. Gal tai susiję su griežta Vidsaus reikalų ministerijos pozicija, griežtomis bausmėmis, bet, pavyzdžiui, mašinų čia galima nerakinti. Senamiestyje kad ir trečią valandą nakties pilna užsieniečių ir jiems nieko nenutinka. Iš to, ką matau, susidaro įspūdis, kad jie jaučiasi labai saugiai. Ar saugiai jaučiasi verslas - kitas klausimas. Vėlgi priklauso nuo patirties, partnerių, tačiau visgi čia - ne Kaliningradas.

- Kokie santykiai tarp Azerbaidžano ir Armėnijos? Pasaulio imtynių čempionate viskas buvo aišku: tegul laimi bet kas, tik ne armėnas.

- Čia, žinoma, emocinis fonas. Aišku, palikimas yra sunkus, konfliktas užsitęsęs. Armėnija yra okupavusi 20 proc. Azerbaidžano teritorijos ir visiškai aišku, kad Azerbaidžanas su tuo nesusitaikys. Formulių taikiam sprendimui ieškoma vadinamajame Prahos procese. O kol kas Azerbaidžanas labai sparčiai ginkluojasi, jo karinis biudžetas viršija visos Armėnijos biudžetą. Todėl šalis tampa labai stambiu politiniu ir ekonominiu žaidėju šitame regione, ji palaiko gerus santykius su kaimynais. Armėnija lieka be draugų, vienintelė atrama jiems - Rusija. Be jos paramos Armėnija net nebūtų išlaikiusi tos teritorijos.

Oficialioji Rusija pyksta ant Azerbaidžano, kadangi šis pakeitė savo energetinę politiką. Nebetransportuoja naftos per Rusijos dujotiekius, nebeimportuoja iš Rusijos dujų, o tai keičia viso regiono energetinį veidą. Tai negali neerzinti Rusijos, nes ji nebegali diktuoti savo sąlygų tiek Azerbaidžanui, tiek jo kaimynėms.

Azerbaidžanas atvirai deklaruoja europietiškas vertybes, spartina integraciją į ES. Matosi, kad tai yra pasaulietinė valstybė, orientuota į Vakarų vertybes.

- Baku pilna I.Alijevo ir jo tėvo, buvusio šalies vadovo Heidaro Alijevo, portretų, jo vardu pavadintų objektų. Ar tai neprimena meilės, kurią Rusija kažkada jautė, pavyzdžiui, CK generaliniam sekretoriui Leonidui Iljičiui Brežnevui?

- Reikia suprasti, kad dar prieš 10 metų šalis buvo chaose. Pasiekti esminį lūžį, sukurti valstybę, pasukti ją iš esmės nauja kryptimi, atsiplėšti nuo Rusijos ir Irano, kuris čia siekė įdiegti islamą, nebuvo lengva. Tėvas ir sūnus tapo natūraliais lyderiais, kurie sugebėjo išsukti šalį nuo šitų dviejų milžiniškų girnų. Politine prasme tai nusipelno pagyrimo. Kaip ir čia vykdomos reformos. O komentuoti emocinį foną man būtų sunku.

- Jei paprastai - kokia tai šalis, kokie žmonės?

- Paprastam žmogui tai nuostabi šalis turizmui. Joje yra 9 iš 11 klimatinių zonų. Nuostabi gamta, jūra ir kalnai, puikus maistas. Vietiniai žmonės – nepaprastai draugiški, kartais gal net ir per daug. Jie pasiilgę bendravimo. Čia malonu gyventi ir dirbti. Aišku, yra ir neigiamų pusių: erzina netvarka, šiukšlių kalnai miesto pakraščiuose, kai kur netvarkingos ir duobėtos gatvės. Yra minusų, kurie mums neįprasti, bet jie būdingi visoms pietinėms valstybėms, ne tik Azerbaidžanui.

Tomas BERŽINSKAS

"Respublikos" žurnalistas