Naujienos

Žymiausias per visą žmonijos istoriją Šilko kelias nuo Kinijos iki Europos suvaidino didžiulį vaidmenį prekybos, amatų ir prekių pervežimo suklestėjime. Ilgus šimtmečius klestėjo ir tautos pasinaudodamos Šilko kelio pranašumais. Deja, šis kelias nustojo gyvavęs dar II amžiuje prieš Kristaus gimimą, kai valstybės įjungė penktą, atbulinį, "bėgį". Nuo to laiko šilkas nors ir atveria vis daugiau durų, bet jo kelias eina ne sausuma, o jūromis.

Šiandien niekas negali teigti, kad tuo pačiu keliu pervežama kur kas daugiau krovinių nei iki "istorinio materializmo" metų. Gal tuo metu sienos ir muitinės, jų procedūros buvo kur kas priimtinesnės, "žmoniškesnės" pirkliams ir prekių gabentojams nei dabar? O gal Šilko kelio kupranugariai buvo greitesni nei dabartinės modernios transporto priemonės – automobiliai, traukiniai?

Kaip ten bebūtų ("liudininkų" vis viena neberasi...), didžiausia pasaulio prekių ir paslaugų eksportuotoja pernai buvo Kinija. O ji "prekių ir paslaugų Monblaną" į Europą ir JAV vežė ne sausuma, o jūrų keliais. Prekės iš Šanchajaus Lisaboną jūros keliais pasiekia per 55–60 dienų, o senuoju Šilko keliu automobiliais ar geležinkeliais galėtų pasiekti per 2–3 savaites. Tai sutaupytų ne tik pervežimo laiką, bet ir atstumus, kaštus. 

Taigi, būti ar nebūti Šilko keliui? Ar įmanoma jį reanimuoti? Tokį interesą vis garsiau išsako ir G-20 valstybių, kurios 2009 m. pagamino apie 90 procentų pasaulio BVP, tarptautinių organizacijų atstovai. Ne išimtis – ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO).

Jai šiais metais pirmą kartą pirmininkauja Kazachstanas.

Milžiniškas savo teritorija (devintas pasaulyje) Kazachstanas yra pasakiškai turtingas mineralų, naftos, dujų ir kitų naudingų iškasenų. Kazachstanas per trumpą laikotarpį sugebėjo pritraukti apie 30 mlrd. USD užsienio investicijų (!), perkelti sostinę iš Almatos į Astaną, sparčiai modernizuoti industriją, įgyvendinti daugybę socialinių programų. Ir šiais metais šalis kelia sau labai ambicingą tikslą – sėkmingą pirmininkavimą ESBO, Summit surengimą Astanoje.

Prioritetine tema Kazachstanas pasirinko transporto saugumą. Akivaizdu, kad transportas savaime tapo galingu tolimesnės globalizacijos varikliu. Ženevos miestelėnas, smaguriaudamas espresso kava, net neįtaria, anot Tarptautinės kelių transporto sąjungos generalinio direktoriaus pavaduotojo Umberto De Pretto, kad jo gėrimą ruošia net 18 kompanijų iš 11 šalių!

Taigi, transportas, krovinių pervežimas jau tapo tiesioginiu gamybos įrankiu. O ką jau kalbėti apie lėktuvą–svajonę "Boeing 787 Dreamliner", kuris pagamintas ne JAV, o visame pasaulyje!

Sunku būtų atrasti šalį, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų prisidėjusios prie šio Amerikos pasididžiavimu vadinamo projekto.

Na, o kuo gali prisidėti Kazachstanas prie tarptautinių transporto arterijų, jų saugumo pagerinimo?

Ši šalis pasirengusi atgaivinti Šilko Kelią, nutiesti modernią magistralę Vakarų Kinija–Europa.

Astana jau numačiusi investuoti per 6 mlrd. USD į šiam projektui įgyvendinti. Šilko kelias galės konkuruoti su jūrų transportu, jei:

pavyks sukurti modernią transporto infrastruktūrą;

pagreitinti, padaryti saugesnes, patogesnes ir daug laiko sąnaudų nereikalaujančias sienų kirtimo bei muitinių procedūras.

Tik tuomet galima tikėtis užpildyti kelius tranzitiniais kroviniais, o biudžetus – pajamomis. O pastarosios gali būti ganėtinai įspūdingos. Ir ne tik Kazachstanui. Pvz., tik 1 proc. Kinijos eksporto, pervežamas sausumos keliais iki Baltijos jūros uostų, reikštų 7 mlrd. USD prekių vertę. Taigi, akivaizdžiai turėtų tuo susidomėti ir Lietuva. Tik nebūtina kartoti, kad esame paskutiniai pagonys ir pirmutiniai abisinai Europoje...

Kaip pagerinti transporto saugumą? Tuo užsiima tarptautinės organizacijos. Jau parengtos 57 tarptautinės transporto sutartys ir Konvencijos. Bet ar ne iliuzija transporto saugumu rūpintis vien sutartimis ir taisyklėmis? O jeigu tai "mission impossible" ("neįmanoma misija"), tai kokią veiklą imituoja tarptautinės institucijos? Kodėl taip lėtai ir neryžtingai įgyvendinamos jau priimtos sutartys?

Matyt, būtų galima paminėti ne vieną priežastį, tarp jų ir tarptautinių institucijų funkcijų dubliavimąsi, veiklos, bet ne rezultatų koordinavimą. Tarptautinės konferencijos gana dažnai primena ironišką prancūzų formulę "La liberte... ou des Forums du "Net" ("Laisvę veikti... arba "Net" Forumai"). Dialogai vardan dialogų gali būti sėkmingi nebent ieškant konsensuso "prie pelkių".

Galų gale, kas domina vežėjus, ar abstrakti transporto koncepcija, prognozės, vertinimai, ar konkretūs žingsniai, nebeleidžiantys susidaryti naujoms, pabaigos neturinčioms automobilių eilėms prie valstybinių sienų?

Kazachstano Prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pažymėjo, kad kazachai norėtų, jog ESBO veikla taptų pragmatiškesnė ir tuo pačiu sėkmingesnė. "Success stories" (Sėkmės istorijomis) galima būtų laikyti ES automobilių kelio Kabulas–Jalalabadas projektą, NATO nekarinių krovinių gabenimą (tarp jų ir per Rygą bei Klaipėdą) į Afganistaną. Sėkmingos ir Lietuvos iniciatyvos – Pirmas Azijos–Europos transporto ministrų susitikimas Vilniuje 2009 m. spalio 19–20 d., JT ir ES Studijų savaitė Centrinės Azijos šalių pasieniečiams ir muitininkams Vilniuje 2009 m. lapkričio 16–20 d. ir daug kt. renginių.

Ekonominis racionalumas, o ne tik tarptautiniai juridiniai susitarimai turi tapti pagrindiniu vadovavimosi principu Kazachstanui, o kitais metais – ir ESBO veikloje pirmininkausiančiai Lietuvai.

P.S. Kazachstano iniciatyva ESBO personaliniais atstovais paskirti: Europarlamentaras iš Didžiosios Britanijos S. Stevenson (aplinkosaugos klausimai), Italijos brigados generolas C. Periotto ( Daytono taikos sutartis), JAV Rabinas Andrew Baker (kova prieš antisemitizmą), Portugalijos Ambasadorė A. Martinho (Humanitarinio komiteto pirmininkė),  LR Ambasadorius V. Naudužas (transporto klausimai) ir keletas kt. asmenų.

Vytautas NAUDUŽAS