Naujienos

1939 m. rugpjūčio 23-oji – niūri Europos istorijos diena. Tą dieną Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas  fon Ribentropas ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų liaudies komisaras Viačeslavas Molotovas pasirašė išdavikiškąjį Hitlerio-Stalino paktą. Slaptajame pakto protokole buvo padalytos sovietų ir Vokietijos įtakos sferos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, taip pat Lenkijoje ir tuomečiame Besarabijos regione. Protokolas atvėrė kelią neteisybės ir nežmoniškumo politikai,  atnešusiai Europai katastrofiško masto nelaimę.

Suvienytoji Europa išmoko istorijos pamokas ir įveikė cinišką ir pražūtingą pakto dvasią. Šiandien estai, latviai, lietuviai ir vokiečiai yra Europos bendruomenės, suvienytos tikėjimo taikiu lygiaverčių partnerių bendradarbiavimu atviroje Europoje, dalis. Fundamentaliosios Europos vertybės – laisvė, žmogaus teisių apsauga, demokratija, teisės viršenybė ir laisvosios rinkos ekonomika, tapo varomąja jėga nuo 1989-ųjų metų įsibėgėjusioms Europos laisvės revoliucijoms.

Mūsų bendrijos pamatas – pasitikėjimas Europos kaimynėmis ir tarpusavio pasitikėjimas, tikėjimas mūsų bendru projektu. Toks pasitikėjimas primena mums atvirą bendradarbiavimą, šimtmečius siejusį  mūsų protėvius Hanzos sąjungos klestėjimo laikais. Pasitikėjimo tvarumo pagrindu tapo bendros vertybės, o ne abejotina stipresniojo teisė.

Kad šis bendradarbiavimas Europoje nėra duotybė, mums primena įsiskolinimų krizė. Ji tapo rimtu patikimumo ir pasitikėjimo išbandymu. Iššūkiu tampa  ne tik euro zonos šalių ekonominiai sunkumai, bet ir gilėjantys nacionaliniai Europos ateities suvokimo skirtumai. Praėjo du dešimtmečiai po Berlyno sienos griūties, o jau kyla nauja žemyno susiskaldymo grėsmė, šįkart tarp šiaurės ir pietų.

Negalime leisti, kad taip atsitiktų. Mūsų šalys negalės džiaugtis šviesia ateitimi be vieningos Europos. Vokietija nėra pajėgesnė už Estiją, Latviją ar Lietuvą viena susidoroti su globaliais šiandienos iššūkiais. Todėl mums būtina tolesnė integracija – kad išsaugotume Europos vertybes. Dėl to mums reikalinga dar vieningesnė Europa!

Plėtodami Europos konsolidavimo, augimo ir solidarumo politiką, mes sugebėsime kartu įveikti krizę. Iš pastarųjų metų patirties žinome, koks sunkus kelias laukia ateityje, tačiau jau spėjome įsitikinti, kad ryžtingomis reformomis galima įveikti net giliausias krizes.

Sėkmingai įgyvendinamos reformos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje turėtų paskatinti visą Europą  ir toliau eiti  šiuo keliu, į kurį visi įžengėme pasirašę fiskalinės drausmės susitarimą ir sukūrę Europos stabilumo mechanizmo fondą. Reformos įkvepia mus tęsti derybas dėl racionalesnio Europos Sąjungos biudžeto lėšų panaudojimo ateityje. Tikime „išmaniojo vystymosi“ (smart growth) koncepcija: tikslinės investicijos į inovacijų plėtrą yra sparčiausias kelias Europai atgauti ekonominį konkurencingumą.

Neturime apsiriboti tik pažangiu krizių valdymu, drauge reikia diskutuoti ir apie Europos ateitį. Tai ypač svarbu norint lengviau įveikti ateityje kilsiančius sunkumus. Čia esama trijų esminių tikslų:

Pirma, glaudžiau bendradarbiaudami ekonominės ir fiskalinės politikos srityse, turime sukurti  ateities iššūkiams atsparią pinigų sąjungą. Tai svarbu tiek euro zonos narėms Vokietijai ir Estijai, tiek Latvijai ir Lietuvai.

Mes ir toliau liksime solidarūs su labiausiai nuo krizės nukentėjusiomis šalimis narėmis, tačiau didesnis pasitikėjimas bus įmanomas tik pačioms valstybėms vykdant efektyvią kontrolę. 

Antra, turime užtikrinti efektyvų demokratiškai atskaitingų ES institucijų funkcionavimą.  Gilesnė Europos integracija galima tik tuo atveju, jei piliečiai ir valstybės bus įsitikinusios, kad europiniu lygmeniu jų interesams atstovaujama ryžtingai ir užtikrinama visiška demokratinė priežiūra.

Trečia, mes turime paversti Europą „globalia žaidėja“. Siekdami tai įgyvendinti, turime išplėtoti visapusišką požiūrį į Europos išorės politiką, grindžiamą vidinėmis mūsų vertybėmis, tokiomis kaip taikus bendradarbiavimas, demokratija ir solidarumas. Mes pasirengę dirbti kartu, kad įveiktume krizę, su kuria šiuo metu susiduria Europos projektas,  ir taip stiprinti pasitikėjimą,  siejantį estus, latvius, lietuvius ir vokiečius mūsų bendroje Europoje. 1939-ųjų metų rugpjūčio 23 d. – tamsiausia mūsų istorijos diena – primena mums, kokia brangi europinė tarpusavio pasitikėjimo kultūra.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, Estijos Respublikos užsienio reikalų ministras Urmas Paet, Latvijos Respublikos užsienio reikalų ministras Edgars Rinkēvičs ir Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle.