Naujienos

Vėlinių proga Lietuvos ambasados Berne darbuotojai spalio 29 dieną pietų Šveicarijoje aplankė  Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų brolių Kazimiero Stepono ir Jurgio Šaulių,  Šveicarijos lietuvių kunigo Jono Juraičio kapus. Ambasada Švedijoje lapkričio 2 dieną pagerbė Stokholme palaidoto tarpukario Lietuvos diplomato ir rašytojo Igno Šeiniaus atminimą. 

Renginiuose, kuriuos organizavo Lietuvos garbės konsulas Šveicarijos Tičino kantone Gintautas Bertašius, vienuolių brigitiečių ordino generalinė abatė Tekla Famiglietti ir Lietuvos ambasada Šveicarijoje, dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius, ambasadorius prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje Jonas Rudalevičius, laikinoji reikalų patikėtinė Šveicarijoje Virginija Umbrasienė.

Valė kantone palaidotas kunigas ir teologas J.Juraitis artėjant antrajai sovietinei okupacijai pasitraukė į Rytprūsius, o vėliau apsigyveno Šveicarijoje, pelnė Brigo miesto garbės piliečio vardą. Kunigo ir jo buvusių mokinių pastangomis Valė kantone buvo įsteigtas ir daugelį metų veikė fondas Lietuvos katalikų sielovadai remti.

Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas lapkričio 2 dieną Stokholmo kapinėse pagerbė tarpukario Lietuvos diplomato ir rašytojo atminimą.

I.Šeinius savo diplomatinę misiją derino su visuomeniniu ir kultūriniu darbu. Jo iniciatyva 1917 metais Stokholme įsteigtas Lietuvių spaudos biuras, kuris Švedijos spaudai teikė žinias apie Lietuvą. 1920-1921 m. diplomatas dirbo į Kopenhagą perkeltame spaudos biure, 1921-1923 m. -Lietuvos atstovybėje Helsinkyje. 1923 metais buvo paskirtas vadovauti atstovybei Stokholme.

Vėliau I.Šeinius grįžo į Lietuvą, tačiau 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, išvyko į Švediją. Lietuvos diplomatijos šefui Stasiui Lozoraičiui paprašius, 1954 m. I.Šeinius sutiko būti Lietuvos atstovu Skandinavijos valstybėse.

2011 metais Lietuvos diplomatų pastangomis Lietuvos nacionaliniam muziejui ir Centriniam valstybės archyvui perduoti I.Šeiniaus archyvo dokumentai. Tarp jų ypač reikšmingos Lietuvos nepriklausomybės atstatymo išvakarėse užsienyje vykusių lietuvių politinių konferencijų rezoliucijos.