Naujienos

Lietuvos ambasados ir konsulatai užsienyje kartu su ten gyvenančiais lietuviais ir jų draugais įvairiausiuose renginiuose minėjo 96-ąjį atkurtos Lietuvos gimtadienį.

Lietuvos ambasada Dubline šią šventę paminėjo vasario 16 dieną kartu su Airijos lietuvių bėgikų klubu surengtame bėgime, kurio trasa driekėsi Dublino gatvėmis ir vaizdingu maršrutu šalia jūros. Šia iniciatyva gausiai susirinkę aktyvūs tautiečiai prisiminė Lietuvos istoriją per 96 metus nuo jos atkūrimo.

Startavę prie Dublino Šv. Andriejaus bažnyčios, kur yra įsikūrusi Airijos lietuvių katalikų misija, bėgikai finišavo Lietuvos ambasadoje, kur juos pasitiko Lietuvos ambasadorius Airijoje Vidmantas Purlys, Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis ir ambasados svečiai. 32 bėgimo dalyviai nubėgo 6 kilometrus ir kartu įveikė 192 kilometrus – du kartus po simbolinius 96 km. Visiems dalyvavusiems bėgime buvo įteikti ambasados padėkos raštai.

Airijos sostinėje šia proga vyko ir kiti renginiai – vasario 16 d. Dublino Šv. Andriejaus bažnyčioje tautiečiai meldėsi už Lietuvos laisvę. Šv. Mišias už ją aukojo Airijos lietuvių katalikų misijos kapelionas Egidijus Arnašius. Vasario 18 d. Lietuvos ambasadoje taip pat organizuojamas Vasario 16-osios renginys Airijos politikams, vyriausybės nariams, verslo, kultūros ir lietuvių bendruomenės atstovams.

Vasario 16-osios šventės dalyvius Vašingtone sveikino su darbo vizitu JAV besilankantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Valstybės atkūrimo dienos minėjimas čia prasidėjo šventinėmis mišiomis istorinėje Vašingtono Šv. Mato katedroje. Vėliau įvyko JAV lietuvių bendruomenės organizuota šventė, kurioje L. Linkevičius dėkojo JAV lietuviams už jų ilgametes pastangas atkuriant ir stiprinant Lietuvos valstybingumą. Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis pabrėžė bendruomenės svarbą kartu su ambasada atstovaujant šalies interesams.

Valstybės atkūrimo dienos minėjimas kaimyninėje Latvijoje išsiskyrė renginių gausa bei įvairove. Čia Vasario 16-oji pažymėta koncertu, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paroda, tango vakaru, Šventosiomis mišiomis, gėlių padėjimu prie Laisvės paminklo bei viktorina apie Lietuvą.

Vasario 14 d. Rygos Biržos muziejuje surengtas pianisto Roko Zubovo M. K. Čiurlionio muzikos koncertas „Čiurlionis. Druskininkų dienraščiai“, taip pat atidaryta M. K. Čiurlionio ir garsaus latvių kūrėjo Rudolfo Perlės darbų paroda. Renginio svečius pasveikino Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis, Lietuvos nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis ir Latvijos nacionalinio dailės muziejaus direktorė Māra Lāce.

Ši Lietuvos ambasados Rygoje kartu su Lietuvos ir Latvijos muziejais surengta paroda Europos kultūros sostinėje Rygoje veiks iki kovo 23 d.

Vasario 15 d. latvių bendruomenės namuose Rygoje šia proga surengtas ir tango šokių vakaras. Originalaus renginio iniciatoriai – Rygoje gyvenantys lietuviai Sigita Poželaitė ir Saulius Valiulis.

Vasario 17 d. Ričardas Degutis apsilankė vienoje iš Latvijos Tukumo miesto mokyklų, kurioje Vasario 16-osios proga organizuota Lietuvos diena. Jos metu vyko viktorina apie Lietuvą, o ambasadorius supažindino latvių moksleivius su šalies istorija, kultūra ir kalba.

Lietuvos ambasada Austrijoje kartu su nuolatine atstovybe prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Valstybės atkūrimo dienos proga surengė priėmimą Austrijos institucijų, Jungtinių Tautų, ESBO ir užsienio šalių atstovams Vienoje.

Lietuvos laikinasis reikalų patikėtinis Vienoje Edvilas Raudonikis užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovams bei vadovams pristatė pastarojo meto Lietuvos pasiekimus ir padėkojo už paramą pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai. Lietuvos ambasadorius prie ESBO Giedrius Čekuolis priminė būtinybę puoselėti taikų sambūvį ir ugdyti tarpusavio supratimą.

96-ojo Didžiausios Baltijos valstybės gimtadienio proga Suomijoje surengtas „Baltijos gitarų kvarteto“ koncertas bei tradiciškai pagerbtas dvišalių lietuvių ir suomių saitų puoselėtojo Augusto Roberto Niemio atminimas.

Į koncertą Helsinkio katedros kriptoje susirinkusius Suomijos politikus, užsienio šalių diplomatus, verslo ir kultūros veikėjus bei lietuvių bendruomenės Suomijoje narius pasveikino Lietuvos ambasadorius Suomijoje Arūnas Jievaltas, pristatęs reikšmingus Lietuvos pastarojo meto pasiekimus tarptautinėje arenoje bei akcentavęs stiprius lietuvių ir suomių kultūros saitus.

Vasario 13 d. Lietuvos valstybės atkūrimo proga tradiciškai buvo aplankytos Helsinkio Hietaniemi kapinės, kur palaidotas žinomas suomių ir lietuvių folkloro sąsajų tyrinėtojas, aktyvus Lietuvos kultūros skleidėjas Suomijoje profesorius Augustas Robertas Niemis. Kartu su ambasadoriumi prie tradicinės akcijos prisijungė Lietuvos bičiulių Donelaičio draugijos, Suomijos lietuvių bendruomenės, Lietuvos ir Suomijos prekybos asociacijos atstovai.

Šia proga Lietuvos ambasadoje Helsinkyje taip pat lankėsi Lietuvos garbės konsulai iš įvairių Suomijos regionų, su kuriais A. Jievaltas aptarė praėjusių metų veiklą ir 2014-ųjų planus stiprinant dvišalius ryšius įvairiose srityse.

Lietuvos ambasada Budapešte vasario 15 d. Valstybės atkūrimo šventės proga tautiečiams tradiciškai pasiūlė žinias apie Tėvynę pasitikrinti viktorinoje „Aš myliu Lietuvą“. Kultūrinėje šventės dalyje skambėjo aktoriaus Vytautas Dumšaičio skaitomos eilės.

Vasario 16-oji iškilmingai švęsta ir Seinuose, kur minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Seinų bazilikoje bei gėlių padėjimu ant Lietuvos karių kapų Seinų ir Berznyko kapinėse. Meninė šventės dalis surengta „Lietuvių namuose“.

Sveikindama iškilmių dalyvius Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė pabrėžė, kad Lenkijos lietuvių bendruomenė, nepaisydama daugybės kliūčių, su kuriomis jai tenka susidurti, sugebėjo išsaugoti tvirtus tautinės tapatybės pagrindus ir yra pavyzdys kitoms lietuvių bendruomenėms.

Seinų lietuvių pasveikinti atvykęs vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas perskaitė Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimą ir pabrėžė sėkmingą bendradarbiavimą su Seinų lietuviais. Pasak jo, tik didelio užsispyrimo ir tikėjimo dėka bendromis jėgomis Seinuose pavyko pastatyti „Lietuvių namus“, vyskupo Antano Baranausko paminklą bei „Žiburio“ mokyklą.

Šventės dalyviai taip pat klausėsi Juditos Vaičiūnaitės muzikinės-poetinės kompozicijos „Dialogai su Emilija“, kurią parengė aktoriai Viktorija Kuodytė ir Saulius Balandis, o jiems akomponavo muzikantai Eglė Kasteckaiė, Darius Dikšaitis ir Dainius Peseckas.

Tolimajame Sidnėjuje vasario 16 d. įvyko Lietuvos piliečių, gelbėjusių žydus nuo nacių persekiojimo, pagerbimo ceremonija. Agripinai Meškėnas ir Josifui Meškėnui po mirties skirtą Lietuvos valstybės apdovanojimą „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių“ Lietuvos ambasadorius Australijai Egidijus Meilūnas perdavė jų sūnui, žinomam dailininkui, Vladimirui Meškėnas.

„Simboliška, kad minėdami Lietuvos valstybės atkūrimą, galime pagerbti šiuos Lietuvai ir žmonijai nusipelniusius kilnius ir drąsius žmones“, – sakė ambasadorius.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo Lietuvos garbės konsulė Sidnėjuje Ginta Viliūnas, Australijos lietuvių bendruomenės Sidnėjaus apylinkės valdybos pirmininkas Ramutis Zakarevičius, kiti lietuvių bendruomenės atstovai.

Lietuvos ambasada Nyderlanduose  kartu su lietuvių sambūriu „Katalikai Olandijoje“ Valstybės atkūrimo dieną minėjo Duivenrechte. Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis, kurių laikyti atvyko Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius, monsinjoras Žydrūnas Vabuolas. Po Mišių susirinkusiesiems koncertavo Eglės Petrošiūtės trio.

Šventės dalyvius pasveikinęs Lietuvos ambasadorius Nyderlanduose Darius Semaška akcentavo lietuvių išeivijos indėlį atkuriant Lietuvos valstybingumą 1918-aisiais ir vėliau jį stiprinant. Ambasadorius kvietė Nyderlandų lietuvius savo pilietiškumu ir aktyvumu prisidėti prie Lietuvos pažangos.

Vasario 16 d. Valstybės atkūrimą minėjo ir gausi Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė. Iškilmingas renginys prasidėjo Londono Šv. Kazimiero bažnyčioje Mišiomis už Lietuvos nepriklausomybę, kurių metu tautiečius pasveikino Lietuvos ambasadorė Londone Asta Skaisgirytė Liauškienė. Ji padėkojo kunigui Petrui Tverijonui už lietuviškumo puoselėjimą parapijoje, pabrėždama, kad bažnyčia visada – tiek Lietuvos okupacijos laikotarpiu, tiek dabar – buvo ir yra reikšminga lietuvius telkianti jėga.

„Svetur gyvenantiems lietuviams Vasario 16-oji turi išskirtinę reikšmę – tai priminimas, kad nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, meilė Tėvynei yra neįkainojama vertybė, skatinanti mus visus judėti į priekį“, – sakė ambasadorė.

Po Mišių Londono lietuviai surengė kultūrinę programą, skirtą Kristijono Donelaičio ir Tarmių metams.

96 Lietuvos gimtadienis paminėtas ir Pietų Amerikoje. Net keli šimtai Brazilijos lietuvių bendruomenės atstovų šia proga susirinko istoriniame San Paulo lietuvių rajone Vila Zelina. Tautiečius pasveikinusi Lietuvos generalinė konsulė San Paule Laura Guobužaitė teigiamai įvertino kartu su bendruomene praėjusiais metais nuveiktus darbus puoselėjant lietuvybę ir garsinant Lietuvą Brazilijoje.

Vėliau renginio dalyviai linksminosi stebėdami Brazilijos lietuvių bendruomenės kolektyvų „Nemunas“ ir „Rambynas“ šokius ir klausydamiesi lietuvių liaudies dainų.

Vienoje artimiausių Lietuvos partnerių Gruzijoje Vasario 16-oji minėta Gruzijos nacionaliniuose moksleivių ir jaunimo rūmuose, kuriuose 1918 m. gegužės 26 d. Gruzija paskelbė apie savo nepriklausomybės atkūrimą.

Lietuvos ambasadorius Tbilisyje Jonas Paslauskas šventėje teigė, jog Vasario 16-oji tapo dvasinės lietuvių tautos jėgos simboliu ir tvirta istorine jungtimi, telkiančia tautą kovai už laisvę.

Specialiai šia proga iš Lietuvos į Gruziją atvyko lietuvių operos solistė, mecosopranas Laima Jonutytė. Jos atliktų klasikinės muzikos kūrinių sužavėti gruzinai ir kiti Lietuvos draugai taip pat turėjo galimybę paskanauti tradicinės lietuvių virtuvės patiekalų.

Lietuvos ambasadorius Stokholme Eitvydas Bajarūnas dalyvavo vasario 16 d. Švedijos lietuvių bendruomenės šia proga organizuotame minėjime ir diskusijoje emigracijos klausimais, kurios pagrindinis svečias buvo Lietuvoje gyvenantis švedų vertėjas, žurnalistas, publicistas ir kinematografas Jonas Ohmanas.

Vasario 17 d. Lietuvos ambasada Stokholme Valstybės atkūrimo dienos proga organizavo oficialų priėmimą Švedijos armijos muziejuje, kuriame dalyvavo Švedijos valdžios institucijų bei nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir verslo pasaulio atstovai, šalyje reziduojantys diplomatai.

E. Bajarūnas savo kalboje akcentavo praėjusių metų Lietuvos laimėjimus tarptautinėje arenoje ir prioritetus ekonominio atsigavimo bei energetinio saugumo srityje. Pasak ambasadoriaus, visose šiose srityse Lietuva jautė stiprią Švedijos paramą.

Armijos muziejaus direktorė Eva-Sofi Ernstell pristatė čia saugumą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinių vėliavų kolekciją ir kartu su lietuvių mokslininkais vykdomus projektus.

Renginyje buvo rodomas filmas apie Lietuvoje vykstančias šokių ir dainų šventes, pasirodė Stokholmo lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Baltija“.

Vasario 17 d. Lietuvos specialioji misija Afganistane taip pat minėjo 96-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Į Specialiosios misijos rezidenciją Kabule susirinko gausus būrys Afganistane dirbančių lietuvių, užsienio diplomatų, afganų, kariškių bei tarptautinių organizacijų atstovų.

Misijos vadovas Gintaras Bagdonas pasveikino svečius su šia ypatinga Lietuvai diena ir palinkėjo ištvermės bei ryžto atstovaujant Tėvynei šiame neramiame krašte.

Renginyje taip pat dalyvavo Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Valteris Baliukonis ir Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas Vilmantas Tamošaitis. Jie vizito Afganistane metu aplankė Kandahare tarnaujančius Lietuvos karius, su vietos valdžios ir tarptautinių pajėgų Afganistane atstovais diskutavo apie tolesnį bendradarbiavimą.

Iškilmingą Valstybės atkūrimo dienos šventę Briuselio rotušėje vasario 17 d. surengė Lietuvos ambasada Belgijoje bei nuolatinės atstovybės ES ir prie NATO.

Lietuvos ambasadorius Belgijoje Gediminas Varvuolis sveikinimo kalboje Belgijos valdžios ir visuomenės atstovus, diplomatus, ES ir NATO pareigūnus supažindino su šios išskirtinės šventės svarba Lietuvai bei jos valstybingumui ir priminė, jog šią dieną pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, nepaisant visų karų ir okupacijų, niekada nebuvo praradęs savo teisinės galios. Ambasadorius taip pat padėkojo Belgijai už jos vykdytą nepripažinimo politiką ir apžvelgė svarbiausius pastarojo meto Lietuvos laimėjimus užsienio politikoje.

Vėliau įspūdingoje Briuselio miesto XV amžiaus rotušės gotikinėje salėje gausiai susirinkusiems svečiams koncertavo Lietuvos nacionalinės premijos laureatas pianistas Petras Geniušas ir saksofonininkas Liudas Mockūnas. Žymūs menininkai atliko autentišką programą, susidedančią iš muzikinių improvizacijų pagal kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziką.

Šis Briuselio širdyje surengtas koncertas tarsi simboliškai užbaigė Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai organizuotą renginių ciklą, kuriuo siekta Belgijos ir tarptautinę publiką išsamiai supažindinti su vieno žymiausių lietuvių kūrėjų M. K. Čiurlionio kūryba bei asmenybe. Didžiausia kada nors užsienyje eksponuota jo kūrybos paroda „M.K. Čiurlionis. Svajojant apie Lietuvą“ Gento vizualiųjų menų muziejuje per kelis mėnesius sudomino apie 25 tūkst. meno mėgėjų ir profesionalų.