Naujienos

Sugiharos memorialiniame muziejuje Kaune atidaroma įvairiapusiškai papildyta, multimedijomis modernizuota ekspozicija. Tai pirmasis žingsnis atliekant bendrus japonų ir lietuvių istorikų tyrimus.

Gautos telegramų kopijos

Chiune Sugihara Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nuo nacių persekiojimo išgelbėjo 2193 žydus. "Vienas istorijos įvykis... Kuris pakeitė tūkstančių žmonių gyvenimus, - sakė Sugiharos fondo "Diplomatai už gyvybę" vykdomasis direktorius Simonas Dovidavičius. - Ch.Sugihara išdavė beveik tris tūkstančius vizų, taip pat yra versija, kad dalis žmonių pabėgo su suklastotomis vizomis. Taigi Sugiharos veiksmas inspiravo kitus veiksmus. Juk tie žmonės gal būtų gulėję IX forte nužudyti".

Anot Yasuji Odoko, Japonijos ambasados Lietuvoje laikinojo reikalų patikėtinio, 1939-1940 m. Kaune apsistojęs Ch.Sugihara - pirmas Japonijos diplomatas, užmezgęs Japonijos ir Lietuvos draugystę. "Šiandien galiu pasidžiaugti, kad pagal Visuomeninių kultūrinių iniciatyvų rėmimo programą iš Japonijos Vyriausybės Sugiharos fondas "Diplomatai už gyvybę" gavo 248 tūkst. litų paramą ir buvo atnaujinta Sugiharos memorialinio muziejaus ekspozicija. Sugiharos muziejus tapo vienu moderniausių muziejų Lietuvoje", - sakė jis.

Y.Odoko taip pat pristatė dokumentus, susijusius su Ch.Sugihara, gautus iš Japonijos užsienio reikalų ministerijos archyvų. Ekspoziciją papildė konsulato patalpų nuomos sutartis (Japonijos diplomatas buvo apsistojęs Vaižganto g.30, Kaune, kur dabar ir yra įsikūręs Sugiharos muziejus); Lietuvos prezidento Antano Smetonos įgaliojimai vicekonsului Sugiharai; telegramos dėl padėties Lietuvoje 1940 m., vicekonsulo Sugiharos perkėlimo į kitą diplomatinę atstovybę, pabėgėlių reikalų Japonijos konsulate Kaune bei Sugiharos išduotų vizų sąrašas.

Tikslų įgyvendinimas

S.Dovidavičius pasakojo, kad VšĮ Sugiharos fonde "Diplomatai už gyvybę" darbuojasi tik trys žmonės, o tai, kaip ši mažytė nevyriausybinė organizacija sėkmingai bendradarbiaudama su Japonijos ambasada per septynerius metus sugebėjo surinkti reikiamą medžiagą parodai, yra gražus pavyzdys.

"Mes kantriai dirbome, užmezgėme kontaktus su 30 Sugiharos išgelbėtų šeimų. O prieš dvejus metus mus aplankęs Taro Aso, Japonijos užsienio reikalų ministras, suteikė paramą realizuoti mūsų idėją", - laimėjimais džiaugėsi S.Dovidavičius.

Jis taip pat prisipažino jautęs, kad gali padaryti daugiau. "Amerikoje surengtos parodos "Vizos gyventi", apkeliavusios visą pasaulį ir vėliau padovanotos mums, neužteko, - sakė fondo vykdomasis direktorius. - Po T.Aso vizito įvyko stebuklas. Gavę didžiulę pagalbą Sugiharos muziejų pavertėme modernia šiuolaikine veikla".

Šalių bendradarbiavimas

S.Dovidavičius taip pat prisipažino, kad būta skeptikų, kurie siūlė nemodernizuoti muziejaus. "Kai kurie žmonės sakė, kad mes turime išlaikyti smetonišką dvasią. Aišku, yra prieškario laikų nostalgija ir požiūris, kad modernumas griauna praeitį", - pasakojo vyras.

Kas lėmė, kad į skeptikų nuomonę nebuvo atsižvelgta?  "Modernizavome muziejų, kad Sugiharos fondo idėjos pasiektų jaunąją kartą, - netikėtai ištarė S.Dovidavičius. - Šiandien jaunoji karta priima kompiuterius, vizualią informaciją, multimediją, vaizdą, bet rečiau skaito knygas. Mūsų muziejuje yra daug filmuotos medžiagos, stovi trys monitoriai, o paspaudus jų mygtuką rodoma medžiaga".

Sugiharos fondo vykdomasis direktorius tiki, kad ši paroda pasieks Lietuvos visuomenės, ypač jaunosios kartos, širdis ir protus. Žiemą Sugiharos muziejumi labiau domisi užsienio turistai, vasarą lanko vaikai iš visos Lietuvos mokyklų.

Tikimasi, kad moderni garso ir vizualinė ekspozicija pritrauks dar daugiau užsienio ir Lietuvos lankytojų bei skatins tolesnę Japonijos ir Lietuvos kultūrinio, mokslinio ir ekonominio bendradarbiavimo raidą. 

Gintarė ŠATKAUSKAITĖ, "Respublikos" žurnalistė