ATEITIES UŽSIENIO POLITIKĄ LEMS VERSLO, POLITIKOS IR ŽMONIŲ PARTNERYSTĖS
Sukurta 2005-07-06
Pasak ministro, Lietuvai po daugelio metų tvirtai ir, tikėtina, visam laikui įsitvirtinus Vakarų demokratijų šeimoje, nebeliko senųjų baimių, sistemiškiau žvelgiama į ateities projektus.
Tokiose srityse, kaip energijos taupymas, infrastruktūros plėtra, žinių ekonomika ir aplinkosauga, kuriose Lietuvai labiausiai trūksta investicijų, bendrai dirbti galėtų ne tik Lietuvos vyriausybė ir ES struktūriniai fondai, bet ir privatūs investuotojai iš užsienio valstybių, teigė ministras.„Todėl kviečiu jus perduoti jūsų šalių verslo bendruomenėms tokią žinią: Lietuva yra atvira naujoms investicijoms“, - sakė A.Valionis.
Ministras pabrėžė, kad daugiau negu dešimtmetį Lietuva siekė sustiprinti politines partnerystes su Baltijos jūros regiono šalimis ir kaimyninėmis valstybėmis.
A.Valionis aptarė strateginę Lietuvos ir Lenkijos partnerystę, Baltijos jūros šalių siekį skatinti demokratinius pokyčius kaimyninėse šalyse, Vakarų Balkanų valstybių svarbą įgyvendinant Europos „nuo Baltijos iki Juodosios jūros“ viziją, kitus aktualius tarptautinės politikos klausimus.
Lietuvos diplomatijos vadovas pareiškė, jog Lietuva remia ES vykdomos Ukrainos ir Moldovos sienos stebėsenos idėją, kurią būtų galima įgyvendinti remiantis Gruzijoje įgyta patirtimi.
Tolesnėje perspektyvoje vienas iš svarbiausių ES ir NATO kylančių klausimų -- ar po kelerių metų tokioms valstybėms, kaip Ukraina, bus pasiūlytos naujos kokybės partnerystės, pabrėžė Lietuvos užsienio reikalų ministras..
A.Valionis pažymėjo Lietuvos ir Rusijos santykių dinamiškumą, kurį liudija tinkamai sprendžiami tranzito klausimai bei Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės tarybos veikla. „Viskas, ko norime šioje srityje, yra daugiau pasitikėjimo ir daugiau realių veiksmų“, - sakė ministras.
Jis taip pat akcentavo Lietuvos suinteresuotumą bendradarbiauti sprendžiant Kaliningrado srities socialinės ir ekonominės plėtros klausimus, taip pat ir kitose iniciatyvose, padedančiose integruoti Rusiją į Europos ir transatlantinę bendruomenę.
Tačiau kad šios iniciatyvos būtų įgyvendintos, A.Valionio įsitikinimu, ES reikia nuoseklesnės politikos Rusijos atžvilgiu ir aiškesnės savo pačios raidos strategijos po nesėkmingų referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose.
„Tikimės, kad stipresnė ir efektyvesnė Europa nėra prarasta. Rimtai tikimės, kad dėl kitos finansinės perspektyvos bus sutarta iki šių metų pabaigos. Ir iš tiesų norime, kad šis susitarimas atitiktų XXI-ojo amžiaus poreikius“, - vylėsi ministras.
Anot jo, kai kurios ES aptariamos iniciatyvos turi daug bendro su NATO generalinio sekretoriaus Jaapo de Hoopo Schefferio paskelbtomis Aljanso pertvarkymo idėjomis. „NATO turėtų turėti platesnę darbotvarkę, skatinančią užsienio politikos ir saugumo darbotvarkės harmoniją“, - tvirtino A.Valionis.
Nepaisant to, jis pabrėžė sėkmingą NATO politiką Afganistane, kurio atstatyme dalyvauja ir Lietuva.
Ministras taip pat akcentavo visų ES šalių partnerystės su JAV bei Kanada išplėtimą ir gilinimą, kuris vyktų bent jau ne lėčiau, kaip ES ir Rusijos bendradarbiavimo skatinimas.
Tradicinis kasmetinis Lietuvai akredituotų užsienio diplomatinių misijų vadovų suvažiavimas, vykstantis liepos 6-7 dienomis, ministro tvirtinimu, padeda tiesti naujus tiltus tarp Lietuvos ir kitų valstybių bei skatinti naujas žmoniškąsias partnerystes, prisidedančias prie geresnio pasaulio kūrimo.
Suvažiavimo dalyviai liepos 6 dieną taip pat susitiko su Lietuvos Seimo Pirmininku Artūru Paulausku, liepos 7 dieną juos priims Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.
Pasak ministro, Lietuvai po daugelio metų tvirtai ir, tikėtina, visam laikui įsitvirtinus Vakarų demokratijų šeimoje, nebeliko senųjų baimių, sistemiškiau žvelgiama į ateities projektus.
Tokiose srityse, kaip energijos taupymas, infrastruktūros plėtra, žinių ekonomika ir aplinkosauga, kuriose Lietuvai labiausiai trūksta investicijų, bendrai dirbti galėtų ne tik Lietuvos vyriausybė ir ES struktūriniai fondai, bet ir privatūs investuotojai iš užsienio valstybių, teigė ministras.
„Todėl kviečiu jus perduoti jūsų šalių verslo bendruomenėms tokią žinią: Lietuva yra atvira naujoms investicijoms“, - sakė A.Valionis.
Ministras pabrėžė, kad daugiau negu dešimtmetį Lietuva siekė sustiprinti politines partnerystes su Baltijos jūros regiono šalimis ir kaimyninėmis valstybėmis.
A.Valionis aptarė strateginę Lietuvos ir Lenkijos partnerystę, Baltijos jūros šalių siekį skatinti demokratinius pokyčius kaimyninėse šalyse, Vakarų Balkanų valstybių svarbą įgyvendinant Europos „nuo Baltijos iki Juodosios jūros“ viziją, kitus aktualius tarptautinės politikos klausimus.
Lietuvos diplomatijos vadovas pareiškė, jog Lietuva remia ES vykdomos Ukrainos ir Moldovos sienos stebėsenos idėją, kurią būtų galima įgyvendinti remiantis Gruzijoje įgyta patirtimi.
Tolesnėje perspektyvoje vienas iš svarbiausių ES ir NATO kylančių klausimų -- ar po kelerių metų tokioms valstybėms, kaip Ukraina, bus pasiūlytos naujos kokybės partnerystės, pabrėžė Lietuvos užsienio reikalų ministras..
A.Valionis pažymėjo Lietuvos ir Rusijos santykių dinamiškumą, kurį liudija tinkamai sprendžiami tranzito klausimai bei Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės tarybos veikla. „Viskas, ko norime šioje srityje, yra daugiau pasitikėjimo ir daugiau realių veiksmų“, - sakė ministras.
Jis taip pat akcentavo Lietuvos suinteresuotumą bendradarbiauti sprendžiant Kaliningrado srities socialinės ir ekonominės plėtros klausimus, taip pat ir kitose iniciatyvose, padedančiose integruoti Rusiją į Europos ir transatlantinę bendruomenę.
Tačiau kad šios iniciatyvos būtų įgyvendintos, A.Valionio įsitikinimu, ES reikia nuoseklesnės politikos Rusijos atžvilgiu ir aiškesnės savo pačios raidos strategijos po nesėkmingų referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose.
„Tikimės, kad stipresnė ir efektyvesnė Europa nėra prarasta. Rimtai tikimės, kad dėl kitos finansinės perspektyvos bus sutarta iki šių metų pabaigos. Ir iš tiesų norime, kad šis susitarimas atitiktų XXI-ojo amžiaus poreikius“, - vylėsi ministras.
Anot jo, kai kurios ES aptariamos iniciatyvos turi daug bendro su NATO generalinio sekretoriaus Jaapo de Hoopo Schefferio paskelbtomis Aljanso pertvarkymo idėjomis. „NATO turėtų turėti platesnę darbotvarkę, skatinančią užsienio politikos ir saugumo darbotvarkės harmoniją“, - tvirtino A.Valionis.
Nepaisant to, jis pabrėžė sėkmingą NATO politiką Afganistane, kurio atstatyme dalyvauja ir Lietuva.
Ministras taip pat akcentavo visų ES šalių partnerystės su JAV bei Kanada išplėtimą ir gilinimą, kuris vyktų bent jau ne lėčiau, kaip ES ir Rusijos bendradarbiavimo skatinimas.
Tradicinis kasmetinis Lietuvai akredituotų užsienio diplomatinių misijų vadovų suvažiavimas, vykstantis liepos 6-7 dienomis, ministro tvirtinimu, padeda tiesti naujus tiltus tarp Lietuvos ir kitų valstybių bei skatinti naujas žmoniškąsias partnerystes, prisidedančias prie geresnio pasaulio kūrimo.
Suvažiavimo dalyviai liepos 6 dieną taip pat susitiko su Lietuvos Seimo Pirmininku Artūru Paulausku, liepos 7 dieną juos priims Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.
