Naujienos

Pragmatiškosios politikos banga atnešė daug permainų ir į Lietuvą, ir į visą pasaulį. Lietuvoje vyksta procesai, kurie nulems šalies ekonominės ir politinės nepriklausomybės lygį, o Kaliningrado militarizacija kelia naujų grėsmių NATO ir Europos Sąjungai (ES). Apie tarptautinių grėsmių keliamas baimes, jų įveikimą ir besikeičiančius Lietuvos ir JAV santykius kalbame su JAV ambasadore Lietuvoje Anne E. Derse.

VALSTYBĖ: Mūsų žurnalo redakcija jau seniau teigė, kad jei nepasieksime energetinio nepriklausomumo, per energetiką ir su tuo susijusius pinigus Rusija darys įtaką ir kitiems ekonominiams ir, o tai baisiausia, politiniams Lietuvos procesams. Ar nematote pavojaus, kad jei Kaliningradas taps karine baze Europos viduje, Lietuva, nepasiekusi energetinio nepriklausomumo, gali tapti politine Rusijos baze NATO ir ES viduje?

Maždaug prieš metus JAV vyriausybė pabrėžė ketinimus stiprinti Europos saugumą. Šia kryptimi judame ir toliau – tai rodo naujoji NATO Strateginė koncepcija, kuria, manau, labai patenkinta ir Lietuvos Vyriausybė. Be to, Lietuva tampa vis brandesne ES ir NATO nare, ji sugeba iš šių organizacijų gauti visokeriopos naudos, kaip ir bet kuri kita visateisė jų narė.

Jeigu kalbame apie pavojus, natūralu, kad valstybės susiduria su daugybe pavojų, tačiau daugelis jų yra tarptautiniai. Pavyzdžiui, terorizmas Afganistane. Drauge dirbame ten, nes siekiame užtikrinti, kad terorizmas neplis ir nekels grėsmės kitoms valstybėms. Lygiai tokie patys tarptautiniai yra ir kibernetinio saugumo, energetinio nepriklausomumo, prekybos ginklais ir kiti pavojai – jie universalūs ir migruoja iš šalies į šalį, tačiau Lietuva yra nepriklausoma, taip pat NATO ir ES narė. Dėl šių priežasčių, manau, dabar Lietuva stipresnė ir saugesnė nei bet kada anksčiau.

VALSTYBĖ: JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton atkreipė dėmesį į kibernetinio saugumo grėsmes. Kokie pavojai šioje srityje gali grėsti pirmiausia dėl energetinio ir ekonominio saugumo kovojančiai Lietuvai?

Maždaug prieš metus H. Clinton jau yra pabrėžusi interneto saugumo svarbą. Dar kartą ji atkreipė dėmesį į šias problemas šių metų vasarį. Internetas primena centrinę miesto aikštę: norėdami sužinoti naujienas XVIII a., būtume ėję į miesto centrą. Dabar naujienos sužinomos ir bendraujama internetu. JAV mano, kad tai labai svarbu, nes internetas gali ir turi plėtotis kaip demokratijos variklis. Kita vertus, saugumo ir laisvės derinimas visada buvo problemiškas, o plintant internetui naujų iššūkių ir klausimų tik daugėja, nes internetą galima naudoti ir siekiant neigiamų tikslų. Norime būti tikri, kad, siekdami užkirsti kelią galimai žalai, neapribosime individo laisvių ir leisime internetui tapti ekonominio augimo ir demokratijos plėtros vedliu.

Nemanau, kad suvokiame, kokie tiksliai galėtų būti šie iššūkiai, tačiau esu įsitikinusi, kad negalima nekreipti dėmesio į potencialias grėsmes. Manau, kad šios problemos aktualios visame pasaulyje, būtent todėl H. Clinton mėgina įtraukti jas į tarptautinę darbotvarkę. Džiaugiuosi, kad Interneto valdymo forume, kuris pernai vyko Vilniuje, Lietuva ir JAV kartu su kitomis dalyvėmis iš viso pasaulio diskutavo šiuo klausimu, ir tikiuosi, kad ši visuotinė diskusija tęsis ateityje.

VALSTYBĖ: Kalbėti apie kibernetinį saugumą tampa beveik neįmanoma be „Wikileaks“ skandalo konteksto. Lietuvai, mūsų redakcijos nuomone, „Wikileaks“ skandalas buvo labiau naudingas nei žalingas, nes, bent jau neoficialiais duomenimis, parodė diplomatinėmis gražbylystėmis nepagražintą Rusijos veidą. Kaip jūs asmeniškai vertinate „Wikileaks“ kaip reiškinį?

JAV vienareikšmiškai smerkia „Wikileaks“. Vis dėlto čia vėl iškyla pusiausvyros klausimas. Kaip ir jūs, turime visuomenės informavimo įstatymus, kurie numato, kad piliečiai gali reikalauti Vyriausybės atskaitomybės, taip pat kanalus, kuriais valdžia komunikuoja su piliečiais. Šie įstatymai buvo priimti tam, kad piliečiai galėtų pasiekti reikiamą informaciją ir turėtų teisę reikalauti valdžios atskaitomybės.

Kita vertus, iškyla atvirumo ir saugumo klausimas. Viešai platinti informacijos apie, pavyzdžiui, policijos pastangas suimti pavojingą teroristą, ne tik nereikia, bet ir pavojinga. Taigi, turi egzistuoti pusiausvyra tarp informacijos laisvės ir saugumui būtino viešai prieinamos informacijos ribojimo. Klausimas, kaip šią pusiausvyrą pasiekti, labai sudėtingas. Viena vertus, negalima apriboti interneto dėl egzistuojančių demokratinių laisvių, kita vertus, neatsakingai platinama informacija gali turėti labai rimtų padarinių ir žmonėms, ir valstybėms.

VALSTYBĖ: Prezidentė patvirtino, kad Visagino atominės elektrinės (VAE) statyba – ne tik ekonominės, bet ir politinės nepriklausomybės klausimas. Ar VAE statybos, kurios įmanomos tik esant Vakarų valstybių politiniam palaikymui, neturėtų būti remiamos ne tik ES, bet ir NATO lygmeniu? Ar jūs remiate VAE projektą? Kaip ši parama gali pasireikšti?

Galiu kalbėti tik apie JAV poziciją. JAV valstybės sekretorė H. Clinton susitikime su Lietuvos užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu 2010 m. lapkritį patvirtino, kad JAV remia Lietuvos Nacionalinę energetikos strategiją ir VAE projektą.

Komercine prasme sieksime, kad visi projektai, minimi jūsų Nacionalinėje energetikos strategijoje, sulauktų pakankamo dėmesio ir būtų įgyvendinti. Manau, kad JAV turi išteklių ir paslaugų, kurie galėtų būti labai naudingi Lietuvai siekiant įgyvendinti savo tikslus.

VALSTYBĖ: Kokių aukštųjų technologijų bendrovių iš JAV atėjimo į Lietuvą galime tikėtis?

Dėl komercinių priežasčių negaliu atskleisti pavadinimų, tačiau galiu pasidžiaugti, kad iš tiesų sulaukiu vis daugiau užklausų apie verslo aplinką ir potencialius partnerius Lietuvoje. Žinau, kad vis daugiau bendrovių atvyksta ir be ambasados tarpininkavimo.

Lietuvoje dirbančios JAV bendrovės dažnai man sako, kad didžiausia Lietuvos stiprybė – žmonės. Jie puikiai išsilavinę, linkę toliau tobulėti, rimtai žiūri į darbo etiką, taigi yra labai patikimi darbuotojai. Taip pat noriu atkreipti JAV bendrovių dėmesį, kad vienas pagrindinių Lietuvos Vyriausybės tikslų yra pritraukti investicijų į aukštųjų technologijų sektorių, taigi sudaromos geros sąlygos investuoti.

Verslininkų dėmesio sulaukusiose srityse atliekame galimybių studijas. Pavyzdžiui, „Lietuvos ekonomikos konferencijoje 2011“ išgirdau, kad biomasė – labai perspektyvi sritis Lietuvoje. Žinau, kad JAV bendrovės šioje srityje turi moderniausias technologijas, taigi ketinu pasidomėti bendradarbiavimo galimybėmis. Taip pat šį pavasarį Amerikos prekybos rūmai organizuoja pirmą sertifikuotą JAV įmonių verslo misiją Lietuvoje. Kol kas dar deriname detales, tačiau manau, kad tai bus puiki galimybė užmegzti verslo ryšius tarp Lietuvos ir JAV.

Dar viena labai svarbi Lietuvos ypatybė – strategiškai patraukli geografinė padėtis. Lietuva – ES narė, todėl jūs dirbate pagal ES standartus ir jums atvira ES rinka. Kita vertus, esate rytinis ES pakraštys, taigi iš Lietuvos galima lengvai pasiekti Rusijos ir kitų Rytų valstybių rinkas.

VALSTYBĖ: Kokie artimiausi dvišalių santykių tarp JAV ir Lietuvos planai?

Per 20 metų nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuva tapo visateise ES ir NATO nare bei stipria JAV partnere šiuose abiejuose kontekstuose. Turbūt girdėjote mūsų prezidentą Baracką Obamą teigiant, kad JAV santykiai su ES – kertinis pasaulio politikos akmuo tiek ekonomine, tiek saugumo prasme. Taigi, JAV santykiai su Lietuva pasikeitė: jie nebėra tik dvišaliai, Lietuva, būdama ES ir NATO narė, tapo JAV partnere. Dėl šios priežasties, manau, labai svarbu didinti mūsų karinį bendradarbiavimą NATO, taip pat gerinti ekonominį bendradarbiavimą ES, išnaudojant patogią Lietuvos geografinę padėtį.

Taip pat labai svarbu tai, kad į lyderių pozicijas pradeda žengti naujoji karta. Lietuva ištvėrė daug didelių permainų, todėl ši karta pasaulį mato jau kitaip, ir mes norime užmegzti kuo glaudesnius ryšius su jais. Dėl šios priežasties aš pats labai palaikau mainų programas. Manau, kad dalyvaudami mainų programose Lietuvos jaunuoliai gali įgyti neįkainojamos patirties. Pernai į JAV išvyko keturi vidurinių mokyklų moksleiviai, šiemet ketiname išsiųsti dešimt. Žinau, kad pagal „Rotary“ programą į Lietuvą yra atvykusių amerikiečių, kurie gyvena lietuvių šeimose ir mokosi lietuvių mokyklose. Šias programas nuolat plečiame, todėl tikiuosi, kad akademinių mainų vis daugės tiek vidurinėse mokyklose, tiek universitetuose, taip pat kad tokių atvejų bus daugiau ir darbo praktikoje.

Be to, šiais metais Lietuva pirmininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), kuri, manau, labai svarbi Europos saugumo architektūrai. Pirmininkauti ESBO – iššūkis bet kuriai šaliai, todėl labai remiame Lietuvos pasiryžimą. Taip pat manau, kad Lietuva padarė didžiulį darbą pirmininkaudama Demokratijų bendrijai. Tai unikali organizacija, kuri labai svarbi demokratinių vertybių plėtrai, tad esame dėkingi Lietuvai už šioje srityje atliktą didelį darbą.

VALSTYBĖ: Dėkojame už pokalbį.

Kalbino Monika POŠKAITYTĖ