Naujienos

Prancūzija pasiryžusi stiprinti ryšius su Lietuva ir kartu galvoti apie bendrus interesus, kurie siejami su svarbiais Europos Sąjungos projektais.

Vakar į Vilnių dviejų dienų vizito atvyko Prancūzijos valstybės ministras Europos reikalams Jeanas-Pierre'as Jouyet. Jo viešnagės tikslas - per susitikimus su aukščiausiais Lietuvos vadovais aptarti dvišalius politinius, ekonominius ir kultūrinius santykius bei aktualius Europos Sąjungos (ES) darbotvarkės klausimus. 2008-ųjų antrąjį pusmetį Prancūzija pirmininkaus ES. Ar viena Senojo žemyno lyderių įsiklausys į Lietuvos balsą ir ką ji mano apie Bendrijos ateitį? LŽ to klausė pono J.P.Jouyet jo vizito išvakarėse. 

Kaip sustiprinti Europą?

- Kokiose srityse sprendžiančiai ES problemas Prancūzijai reikėtų Lietuvos palaikymo?

- Buvimas ES įpareigoja ieškoti tarpusavio supratimo su mūsų partneriais, kad stiprėtų visų valstybių narių solidarumas. Norime sustiprinti ryšius su Lietuva ir kitomis Baltijos šalimis. Drauge pagalvosime apie ateities darbo kryptis, bendrus interesus, kurių daug. Norėčiau paminėti ambicingą ES energetikos politiką ir elektros tinklų sujungimą, naujos sutarties užbaigimą, Šengeno erdvės plėtimą ir ilgalaikę vystymo strategiją. Su Lietuvos atstovais taip pat apsikeisiu nuomonėmis apie prioritetus, kurių ketiname siekti Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpiu. Tai energetika, aplinkosauga, imigracija bei saugumo ir gynybos užsienio politikos stiprinimas.

- Kaip prancūzai supranta sąvoką "stipri Europa", už kurią pasisako prezidentas Nicolas Sarkozy?

- Tai stipri Europa diplomatine, ekonomine ir karine prasme: šie trys aspektai yra neatsiejami. Prezidentas N.Sarcozy savo kalboje, skirtoje ambasadoriams, pabrėžė, kad Europa Prancūzijai yra absoliutus prioritetas. Tai strategija, kuri grindžiama paprasta idėja. Europos vaidmuo globalizacijos procesuose turi augti tam, kad mūsų šalys naudotųsi jos teikiama nauda.

Taigi, viena vertus, jūs turite turėti ekonomiškai stiprią ir veržlią Europą, antra vertus, gebančią apginti savo diplomatinę įtaką tarptautinėje arenoje. Kaip žinote, tai yra supaprastintos Sutarties tikslas. Birželį Europos Taryboje pasiektas susitarimas, kad turėtume stabilesnį pirmininkavimą ES ir racionalesnį diplomatinį atstovavimą. Pagaliau būtina, kad Europa prisiimtų atsakomybę pasaulio arenoje: daugėjant krizių Europa turi stiprinti savo gebėjimus. Štai kodėl reikia dar labiau stiprėti gynybos srityje.

Prancūzai akivaizdžiai prisideda prie šios vizijos ir vėl atgauna pasitikėjimą ES. Neseniai atliktos apklausos parodė, kad 61 proc. respondentų yra atsidavę Bendrijai, o 72 proc. mano, kad ES gina jų interesus.

"Lietuviški" rūpesčiai

- Ar manote, kad Prancūzijos branduolinės energetikos specialistai gali prisidėti statant naują atominę jėgainę Lietuvoje?

- Prancūzija turi labai didelę patirtį šioje srityje, ji pripažinta tarptautiniu mastu. Prancūzija - viena iš nedaugelio valstybių pasaulyje, kuri sugeba valdyti visą branduolinės energetikos sistemą. Žinau, kad kompanija "Areva" užmezgė su Lietuva glaudžius ryšius. Prancūzijos vyriausybė atidžiai seka visus veiksmus. Bendradarbiavimas sustiprintų ES galią ir jos energetinę nepriklausomybę.

- Kada Prancūzija ketina atverti darbo rinką naujųjų ES valstybių gyventojams?

- Prancūzija pasirinko progresyvinį rinkos atidarymo modelį pagal nuostatas, numatytas stojimo į ES sutartyse. Norint dirbti Prancūzijoje būtinas darbo leidimas. Tačiau nuo 2006 metų gegužės 1-osios aštuonioms ES valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvai, buvo sumažinti apribojimai ten, kur Prancūzijoje trūksta darbo jėgos: statybose, viešbučiuose ir restoranuose, prekyboje ir valymo paslaugų sektoriuje. Darbo leidimų gavimo procedūra čia supaprastinta. Iki 2009 metų gegužės 1 dienos pamatysime, ar galėsime visiškai atverti savo darbo rinką. Bet kokiu atveju laisvas darbo jėgos judėjimas bus visiškai įgyvendintas 2011 metais.

Viltys ir pranašumai

- Ką Prancūzija ketina daryti jos piliečiams atmetus naująją ES Konstituciją? Gal prezidentas N.Sarkozy turi sprendimą?

- Jis dar gegužę prieš rinkimus pareiškė pradėsiantis derybas dėl naujos sutarties, kuri turėtų būti ratifikuota balsuojant parlamente. To reikia, kad Prancūzija galėtų atsinaujinti Europos arenoje. Ši viltis konkretizuota birželį Europos Taryboje dedant pastangas visoms valstybėms narėms. Buvo priimtos taisyklės dėl supaprastintos sutarties redakcijos. Noriu pabrėžti lemiamą vaidmenį, kurį ieškant kompromiso atliko Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

Naujame tekste, kuris jau nėra konstitucinio pobūdžio, atsižvelgiama į prancūzų susirūpinimą daugeliu svarbių klausimų, pavyzdžiui, dėl viešojo sektoriaus arba dėl ES vaidmens ginant jos piliečius. Tikimės, kad tarpvyriausybinė konferencija, kuri vyksta šiuo metu, suteiks pagrindą šiai supaprastintai sutarčiai. Ji galėtų būti baigta neformaliame Europos Tarybos susitikime Lisabonoje spalio viduryje. Tada pradėsime parlamentinio ratifikavimo procesą pagal prezidento įsipareigojimus.

- Pone ministre, paskutinė jūsų publikacija pavadinta "Nelaidokite Prancūzijos". Kam ją pirmiausia skyrėte?

- Šią publikaciją parašiau kartu su puikiu Prancūzijos visuomenės ir ekonomikos žinovu Philippe'u Mabille norėdamas prisidėti prie mūsų šalyje neseniai vykusių diskusijų dėl galimos sumažėjusios Prancūzijos įtakos Europoje ir pasaulyje. Nepritariu minčiai, kad Prancūzija šiuo metu neišvengiamai silpnėja. Žinoma, yra daug sričių, kuriose Prancūzija yra atsilikusi ir kurioms reikia reformų. Veiksmais, kurių ėmėsi vyriausybė nuo gegužės mėnesio rinkimų, siekiama taisyti padėtį. Šiuo metu svarstoma, kaip sustiprinti mūsų ekonomikos dinamiškumą ir bendruomenės solidarumą. Tačiau Prancūzija turi ir pranašumų, itin svarbių moderniame pasaulyje: labai aktyvi, aukšto lygio tauta, reto turtingumo kultūrinis ir gamtinis paveldas, užsienio veikla, įmonės, kurios kai kuriuose srityse yra lyderės Europoje ir pasaulyje.

Šioje knygoje norėjome pasakyti, kad Prancūzija turi visus pranašumus, kuriuos panaudodama galėtų dinamiškai atnaujinti tai, ką turėjo praeityje.

Tai susiję su stipria Europa, nes esu įsitikinęs: jei nėra stiprios Europos be Prancūzijos, tai nėra stiprios Prancūzijos be Europos. Mūsų draugams lietuviams noriu pasakyti: būsimas Prancūzijos pirmininkavimas ES - šių Europos ambicijų įgyvendinimas.

- Turkija pareiškė stiprinanti pastangas įstoti į ES, o N.Sarkozy neslepia, kad jie pritaria tik asocijuotai Turkijos narystei. Ką manote apie Turkijos priėmimą į Bendriją?

- Prezidentas N.Sarkozy nevienareikšmiškai patikslino: Prancūzija neprieštarauja, kad naujos derybos su Turkija būtų pradėtos su sąlyga, kad derybos neveda prie Turkijos įstojimo į ES, tačiau suteikia galimybę būsimai asociacijai. Šį sprendimą mes ir palaikome.

Galėtų būti atverti 30 iš 35 likusių skyrių. Lygia greta Europos mastu norime sukurti "Išminčių grupę", kuri galėtų pasvarstyti, kokia bus Europa 2020-2030 metais. Kokie bus jos tikslai? Šie svarstymai jau šiandien būtini Europos piliečiams. Jie nori žinoti, kam įsipareigoja. Vizijos reikia ir tiems, kurie atsakingi už Europos projekto įgyvendinimą ir rytdienos kūrimą.

Vidaus problemos sprendžiamos

- Kaip Prancūzijai sekasi spręsti socialines problemas po jaunimo riaušių?

- Krizė, kuri 2005 metų rudenį palietė priemiesčius, turėjo daug priežasčių. Mačiau jaunų prancūzų, kurie nesijaučia visateisiais piliečiais, sumišimą. Buvo imtasi priemonių sutaikyti šiuos jaunus prancūzus su valstybe ir jos principais.

Siekiant panaikinti kvartalų izoliaciją, kovoti su diskriminacija ir pagerinti mokslo rezultatus rengiamas Pagarbos ir lygių galimybių planas. Jame numatyta sumažinti moksleivių skaičių mokslo įstaigose, kuriose yra sunkumų, ir įsteigti auklėjimo internatus. Tvirta saugumo politika siekiama gerinti padėtį kvartaluose, sugriežtinti sankcijas prieš recidyvistus.

Valstybė imsis įgyvendinti didelio masto priemones dėl būstų renovacijos, kad pagerintų sunkią mūsų priemiesčių būklę. Per metus bus pastatyta 500 tūkst. naujų butų, tarp kurių - 120 tūkst. socialinių būstų.

Kai kuriais atvejais aš pateisinu pozityvią diskriminacinę politiką. Pavyzdžiui, nuo pat pradžių palaikau iniciatyvą, kurią parodė Paryžiaus mokykla, Politikos mokslų institutas, kasmet pasiūlantys vietų kai kuriems jauniems žmonės iš priemiesčių.

Užsienio ir Europos reikalų ministerija pradėjo akciją dėl mažai kvalifikuoto jaunimo įdarbinimo. Tuo siekiama sudaryti palankias sąlygas lygioms galimybėms ir kovoti prieš diskriminaciją.

Palmyra KRUPENKAITĖ